JAV pakartos Romos imperijos likimą

Egoizmo vystymasis, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Alanas Greenspanas, buvęs JAV federalinės rezervų sistemos pirmininkas: JAV socialinės išlaidos viršija netgi karines išlaidas – 1,75 trilijono dolerių ir sudaro pusę visų federalinių išlaidų. Kuomet karo ir socialinės išlaidos peržengia valstybės galimybių ribas, valstybės žlunga.
To pavyzdys buvo Romos imperija: didelės išlaidos ,,duonai ir atrakcionams“ ištuštino imperijos iždą. Iš pradžių manyta, kad tai palengvins vargšų kančias. Nemokamo maisto programa buvo sudaryta 40-iai tūkstančių Romos gyventojų 71 m. pr. m. e. ir 320-iai tūkstančių gyventojų imperatoriaus Augusto laikais. Brangios pramogos nustekeno valstybės iždą.
Analogiška situacija susiklostė JAV: išlaidos socialiniams poreikiams viršija ekonomikos resursus, socialinei sričiai eikvojama pusė federalinio biudžeto.
Socialinėms pašalpoms mokėti federalinių mokesčių tarifus teks dvigubinti. Mažai tikėtina, kad elitas kaip federalinius mokesčius pradės mokėti 80 proc. savo pajamų.
Romėnai nebuvo suinteresuoti spręsti šią problemą. Kai tik žmonės priprato prie nemokamos duonos, prasidėjo riaušės dėl jos pristatymo vėlavimo. Valdžia susidūrė su priešinimusi, valiutos silpnėjimu.
Amerikos elitas bando problemą spręsti nekontroliuojamu pinigų spausdinimu, kad subsidijuotų federalinio biudžeto deficitą, bet nenori matyti galutinio valiutos kritimo – ir neišvengiamo JAV žlugimo.
Komentaras. Neįmanoma sustabdyti visuomenės evoliucijos, egoizmas turi pasireikšti kaip savo paties valdžios duobkasys, panašiai kaip vėžys suryja kūną ir galiausiai miršta kartu su juo. Išsigelbėti galima tiktai integralųjį ugdymą perteikiant masėms ir jį įgyvendinant visuomenėje. Tai Šviesos kelias. Priešingu atveju laukia kančių kelias – ne egoizmo išgydymas, bet viso kūno, egoizmo imperijos mirtis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities valstybė

Būsimos kartos ekonomika

Pasaulio griūtis

Komentarų nėra

Smūgis Briuselio veidmainystėms

Krizė, globalizacija

Klausimas: Po Briuselyje įvykusio sprogimo Izraelio regioninės plėtros ministro pavaduotojas Ayoob Kara pasakė, kad „teroristinis išpuolis Briuselyje – atsakymas visiems tiems, kurie meta iššūkį Izraeliui.
Europa supras, kad balsavimas prieš Izraelį grįš bumerangu. Briuselis priėmė islamą aksomo pirštinėmis. Po dešimties metų Briuselio meru taps arabas“.
Ar tiesa, kad tai grįš bumerangu?
Atsakymas: Tai veikia ne taip.
Žmonės, kurie galvoja apie atsiskyrimą, o ne apie susivienijimą, pakiša save smūgiui, todėl vystosi kančių keliu.
O tie žmonės ir valstybės, kurie linkę viską sušvelninti, suartinti, sutaikyti, nespausti, juda į priekį švelnesniu būdu.
Jeigu taikos sieksime be prievartos ir smurto, o imsimės veiksmų, kurie padės suartinti šalis, tada galime kažką pakeisti. Tai kur kas geriau, negu solidarizuotis su viena šalimi ir po to gauti iš jos smūgį.
Nematau jokio kito būdo, kaip tik suartėjimo – ne valdyti visus, kaip siekia šiandieninis islamas, o užtikrinti, kad visos pasaulio tautos vadovautųsi vieninteliu principu: meilė aukščiau visko. Meilė – tai kūrybinis integralus susivienijimas, kai visi prisiderina vienas prie kito, kaip didelės mašinos dalys.
Belgija šiuo atveju yra viso pasaulio sutrikimų šaltinis. Ir tai atsispindi Europos bendrijoje. Ji nemoka tinkamai bendrauti su kitais, visur kišasi, todėl sklindanti iš jos neapykanta visuotinei meilei, susivienijimui virš egoizmo, galų gale, grįš bumerangu. Ir smūgis bus stiprus.
Ji ne širdžių susijungimo, bet egoistinės Europos, kurios principas – sujungti bankus, simbolis.

Iš 2016 m. kovo 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur eina Europa?

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

Pabėgėlių srautas Europoje

Komentarų nėra

Kitoks Niutonas

Įvairūs

Pranešimas. UNESCO įtraukė Izaoko Niutono veikalų rankraščius, saugomus Jeruzalės hebrajų universiteto nacionalinėje bibliotekoje, į oficialų žmonijos didžiausių dvasinių lobių sąrašą.
Niutonas neturėjo šeimos, tad po jo mirties 1727 metais visas jo archyvas buvo perduotas sūnėnams. Kembridžo universiteto, Britų muziejaus darbuotojai ir kiti, susipažinę su rankraščiais, atsitraukdavo nuo jų lyg nuo maro ir atsisakydavo juos įsigyti.
1936 metais dalį Niutono archyvo įsigijo lordas D. M. Keinsas ir jį išstudijavęs paskelbė skandalingą straipsnį ,,Kitoks Niutonas“, kuriame tvirtino, kad didysis fizikas save laikė mistiku ir tikėjo ne krikščionių, o žydų Dievą.
Tai gąsdino mokslo istorikus: Niutono rankraščiai niekaip nesisiejo su materialisto, gryno mokslo šalininko įvaizdžiu, kurį sukūrė jo biografai. Tame pačiame aukcione didelę dalį Niutono rankraščių įsigijo kažkoks Biblijos tyrinėtojas Jehuda.
Jehuda parodė Niutono knygą „Senovės karalysčių chronologija“ Albertui Einšteinui, kuris pasiūlė ją kaip dovaną Harvardo, po to Jeilio universitetui. Tačiau abu universitetai atsisakė priimti rankraščius netgi iš tokio autoriteto kaip Einšteinas.
1951 metais Jehuda perdavė Niutono archyvą Jeruzalės nacionalinei bibliotekai. Biblioteka su dėkingumu priėmė rankraščius, tačiau jų tyrimas prasidėjo tiktai 1980 metais, ir nuo to laiko publikuota keletas monografijų, skirtų didžiojo fiziko pasaulėžiūrai.
Tapo aišku, kad Niutonas studijavo Tanachą ir kabalą hebrajiškai, Jeruzalės Šventyklą laikė visatos sandaros modeliu, buvo įsitikinęs, jog originaliame Toros tekste užšifruotos svarbiausios pasaulio paslaptys, ir t. t.
Remdamasis savo skaičiavimais jis tvirtino, kad 1880 metais žydai pradės grįžti į protėvių žemę, 1940 metais po kažkokio baisaus kataklizmo, per kurį žus milijonai žmonių, Erec Israel (Izraelio žemėje) atgims žydų valstybė. 2060 metais ateis Mesijas.
Suprantama, kad toks Niutonas akademinio mokslo adeptams buvo nereikalingas, dėl to jie ir baidydavosi jo rankraščių paveldo. Didžiojo mokslininko darbai vis dar slepia didžiausias paslaptis.
Komentaras. Kiek dar įdomių faktų, kurie atsiskleis žmonijos paskutinėmis dienomis, slypi jos istorijoje…

Komentarų nėra

„Google“ įtaka žmonių sprendimams

Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

Replika. Amerikiečių psichologas Robertas Epšteinas užsibrėžė tikslą išsiaiškinti, kaip „Google“ paieškos sistemos pateikti rezultatai gali paveikti žmonių politinius vertinimus. Pasirodė, kad esant poreikiui ir norui, „Google“ gali pati išrinkti naują JAV prezidentą.
Nustatyta, kad 50 proc. žmonių skaito tiktai dvi pirmąsias paieškos sistemos pateiktų rezultatų eilutes, o 90 proc. žmonių – ne daugiau kaip devynias eilutes. Tai yra žmonės mano, kad jie laisvi…
Atsakymas. Jie niekada nebuvo laisvi. Tuo labiau atsiradus žiniasklaidai.
Atsiradus laikraščiams, pasibaigė vadinamoji žmogaus laisvė. Žmogus ir iki tol nebuvo laisvas, nes už jį buvo sprendžiama viskas, ir jis nieko nerinko: nei caro, nei kitų valstybės veikėjų.
O išsivysčius žiniasklaidai, kai berniukai laikraščių pardavėjai pradėjo bėgioti ir rėkauti: „Naujienos!“, prasidėjo tiesioginis gyventojų apdorojimas. Vietoj monarcho, prezidento ar kokio nors kito šeimininko šalys pradėjo reklamuoti ir pardavinėti tariamą laisvę ir demokratiją.
Kaip veikiami gyventojai? Per viešosios informacijos priemones. Be to, dabar poveikis daug rafinuotesnis nei anksčiau, nes tuo užsiima ištisi institutai ir manipuliuoja žmonėmis kaip panorėję.
Radijas, televizija, internetas buvo išrasti tiktai šiuo tikslu, kitaip tai nebūtų išplitę, įsilieję į gyvenimą, visuomenę. Bet kurio panašaus išradimo pradžioje aiškinamasi, kokiu būdu juo naudojantis galima valdyti mases, ir tiktai po to imamasi jį taikyti.
Jeigu kas nors mano, kad šiuo atžvilgiu Sovietų Sąjunga pirmavo, tai labai klysta. Lyderės – Amerika ir Europa. Jų žiniasklaida tikrai moka tai daryti.
Replika. Tai dar kartą įrodo kabalistinį postulatą, kad laisvė neegzistuoja.
Atsakymas. Neegzistuoja jokia laisvė nuo Kūrėjo poveikio!
O Žemėje žmonėms duodama galimybė eiti prie to, ką numatė Kūrėjas, daugiau ar mažiau teisingu keliu. Priklausomai nuo to patiriame tam tikrų kančių. Vis tiek padarysime tai, kas numatyta Kūrėjo, bet mes lyg ir renkamės kelią. Ir čia žiniasklaida vaidina didelį vaidmenį.
Klausimas. Bet juk jos įtakai neįmanoma nepasiduoti?
Atsakymas. Žinoma! Viskas taip apdorota, kad mes pasiduodame jos įtakai.
Klausimas. Ką daryti? Išrinkti Hilari Klinton prezidente, ir pirmyn?!
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Ją jau išrinko už tave, o tave taip nukreipė. Ir tu, kaip robotas, ramiai ir gražiai eini į tariamai laisvus rinkimus ir renki prezidentą.
Sovietų Sąjungoje buvo vienas kandidatas, ir jį „rinko“, o čia du trys, nes Vakarai gali sau leisti tokią rafinuotą metodiką ir tokį ištęstą, visus metus trunkantį šou, kad būtų, ką veikti ir apie ką rašyti.
Tai juk didžiulis prekybos, politikos, viso, ko tik nori, variklis, kuriam išleidžiami didžiuliai pinigai. Juk visa tai pagyvina gyvenimą. Amerikiečiai gali sau tai leisti. Todėl pas juos gali būti kad ir 20 kandidatų. Koks skirtumas?
Klausimas. O pakilus virš nuodėmingos žemės, ką su tuo galima padaryti?
Atsakymas. Nieko! Tiktai jeigu žmonija pagaliau supras, kad ji privalo iš tikrųjų ko nors imtis! Ir tada žmonėms taps aišku, kaip jie gali paveikti savo gyvenimą – tiktai per aukštesnįjį ryšį, kad jų lūkesčiai sklistų tiesiai į viršų.
O tam žmonės turi susivienyti. Juos gali išgelbėti tik bendras noras liautis klaidžioti žemiškame lygmenyje, pakilti į aukštesnę pakopą, susijungti su aukštesniuoju valdymu ir valdyti savo likimą.
Klausimas. Visi laiko tai fantastika. Tokia nuomonė irgi įteigta žiniasklaidos?
Atsakymas. Žinoma. Platindami kabalą mes jaučiame, prieš ką dirbame. Tai juk didžiulė egoistinė mašina, kuri neleidžia plėsti mūsų darbo! Visais lygmenimis: valstybiniu, politiniu, religiniu, emociniu, nesvarbu kokiu, – visur viešpatauja egoizmas!
Ir mes – vieninteliai, kurie sakome: „Virš jo reikia pakilti.“ Todėl viskas, kas yra žmonijos rankose, bus nukreipta prieš mus.

Iš 2016 m. kovo 17 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Internetiniai psichikos sutrikimai

Poreikiai vietoj žinių

Vienišiaus būtis

Komentarų nėra

Kasdienis sapnas

Realybės suvokimas

Klausimas. Ar kasdienis sapnas yra gilesnis egoistinis tikrovės suvokimas, jaučiamas žmogaus?
Atsakymas. Kasdienis sapnas nesiskiria nuo kitų žmogaus būsenų, išskyrus tai, kad tuo metu smegenys atsijungia nuo materialiojo ir aukštesniojo pasaulio suvokimo ir užsiima teisingu informacijos sandėliavimu, kuri jame gana netvarkingos būsenos susikaupė.
Klausimas. Bet panirimas į sapną – tai daugiau ar mažiau egoistinė būsena?
Atsakymas. Nei daugiau, nei mažiau. Tai paprasčiausiai gyvūninė būsena, kai smegenys save sutvarko. Miego metu jos tikrai užsiima labai dideliu darbu, ir reikia joms suteikti šią galimybę.
Klausimas. Ar kabala paaiškina, kodėl žmogus miega trečiąją dalį gyvenimo?
Atsakymas. Žinoma. Kabaloje labai daug rašoma apie sapną. Sapnas skirstomas į materialųjį/fizinį ir dvasinį. Kabala nagrinėja, kaip tai mumyse vyksta, kokia to dvasinė šaknis.
Mūsų pasaulyje nieko nėra, kas neturėtų dvasinės šaknies. Kabala tyrinėja šaknis visko, kas vyksta Žemėje.
Dvasinė sapno šaknis – tai išstūmimas šviesos iš kli/indo (iš noro), kai jame lieka tik mažas žiupsnelis šviesos, ir tada kli yra pasyvios būsenos, vadinamos „sapnu“ – šešiasdešimtąja mirties dalimi.

Iš 2016 m. sausio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleidžiantys ateitį sapnai

Atsibudome ar tik sapnuojame?

Iš kur atkeliauja sapnai?

Komentarų nėra

Priklausomybė nuo socialinių tinklų – dalis evoliucijos

Egoizmo vystymasis, Naujasis internetas

Tyrimas. Per didelė priklausomybė nuo socialinių tinklų, tokių kaip Twitter arba Facebook, yra dalis evoliucijos proceso, prie kurio prisiderina mažėjančios žmogaus, kaip socialinio gyvūno, smegenys.
Mūsų smegenys tūkstančius metų ruošėsi bendravimo lygmeniui, kurį suteikia Twitter ir Facebook. Žmonių smegenys pradėjo mažėti prieš maždaug 20 tūkst. metų, ledynmečio pabaigoje, dėl klimato, mitybos pokyčių ir sėslaus gyvenimo būdo, kuris panaikino būtinybę kiekvienam turėti visą informaciją.
Žmonės tapo plepiais, o šiuolaikiniai socialiniai tinklai tenkina šį natūralų poreikį. Kiekvienas like socialiniuose tinkluose sukelia endorfinų išsiskyrimą ir pasitenkinimo jausmą. Tai atitinka mūsų natūralų norą sulaukti plataus žmonių rato pritarimo.
Komentaras. Visas mūsų evoliucinis vystymasis nukreiptas į vienintelį tikslą: visą žmoniją atvesti į visišką tarpusavio susijungimą. Mes nuėjome ilgą pasiruošimo kelią, trukusį tūkstančius metų, ir šiandien matome šio proceso realizaciją!

Daugiau šia tema skaitykite:

Tinklas, pagavęs kas 12-tą žmogų pasaulyje

Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Internetas – vystymosi greitintuvas

Komentarų nėra

Du Trečiojo pasaulinio karo variantai

Krizė, globalizacija

Klausimas. Ar neišvengiamas Trečiasis pasaulinis karas?
Atsakymas. Jis neišvengiamas, bet gali būti dviem visiškai skirtingais lygmenimis: arba dvasiniame lygmenyje, arba fiziniame. Viskas priklauso nuo to, kaip valdysime šį procesą.
Dvasiniu lygmeniu jis vyks mums keičiantis vidujai, tai iš tikrųjų bus didelis vidinis karas su savuoju egoizmu.
O jeigu nepradėsime vidinio išsitaisymo, mus spaus išorinis karas, kol pakeisime savo egoizmą ir grįšime prie to paties rezultato, tik patyrę didelių fizinių netekčių.

Iš 2016 m. sausio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Kai karas atrodys kaip išsivadavimas

Karas ar taika?

Komentarų nėra

Vienalytės santuokos

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

Replika. Italijos Senatas pritarė įstatymo projektui, legalizuojančiam tos pačios bei skirtingų lyčių porų civilines partnerystes.
Tačiau įvaikinti biologinius partnerių vaikus tos pačios lyties poroms draudžiama, nes Italijoje tai gali sukelti surogatinės motinystės skatinimą.
Atsakymas. Tiesa ta, kad dabar pasaulis išgyvena rimtą kulminacinį perversmą, jis keičia mūsų gyvenimo būdą ir smarkiai skiriasi nuo to, koks jis buvo dvidešimtojo amžiaus viduryje.
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo netvarka: doleris buvo atsietas nuo aukso, suklestėjo civilinės ir vienalytės santuokos, gyvena kas su kuo nori ir kaip pageidauja, ir t. t. Bet esmė netgi ne tai. Jeigu žmogus ko nors nori ir netrukdo kitiems, tai kyla klausimas, ar galima iš viso ką nors drausti žmonėms?
Tačiau, kai tai tampa taisykle, įstatymu, skatinimu ir netgi primetama, o tiems, kurie su tuo nesutinka, viešai priekaištaujama, tai, be abejonės, pereina visas ribas.
Todėl mūsų vaikai nenori ar bijo apie tai kalbėti arba galvoja kaip visi, kad tai galima, reikalinga, taip ir turi būti, nes visi taip kalba ir daro. Vaikai mokosi, ir todėl jie jau pripranta.
Jeigu visos šios plačiai paplitusios seksualinės praktikos primetamos, tai, be abejonės, pasekmės labai blogos. Visuomenė vis tiek to atsikratys, bet ne taip, kad to nebeliks, – tai buvo visada, mes tai žinome iš senovės Romos, Graikijos ir visų senovės kultūrų.
Replika. Tačiau tada to nereklamavo gėjų pasididžiavimo eitynės.
Atsakymas. Būtent! Tai kiekvieno asmeninis reikalas.
Paprastai viskas pasaulyje praeina. Niekas nesako, kad žmogus turi save riboti, jeigu tai nekenkia visuomenei. Aš manau, kad viskas atsistos į savo vietas, mes pasieksime pusiausvyrą. Viskas bus teisingai ir gerai.

Iš 2016 m. vasario 26 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonės be lyties

Augančio egoizmo pasekmės

Komentarų nėra

Kanapių legalizavimas atneš milijardą

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Replika. Šiandien visame pasaulyje legalizuojamos kanapės. Dabar tai vyksta Londone. Manoma, kad valstybė gaus milijardą dolerių, jeigu apmokestins kanapių vartojimą. Be kita ko, sakoma, kad jų legalizavimas sumažins nusikalstamumą ir žalingus kanapių vartojimo padarinius.
Atsakymas. Kanapių legalizavimas nuramins žmones. Kuomet koks nors veiksmas taip plačiai išplinta ir pasiekia tautą, jį būtina įteisinti. Tam priešintis – visiškai nerealu, neprotinga.
Klausimas. Kokia ateitis laukia mūsų?
Atsakymas. Mūsų ateitis kaip narkotinis sapnas. Lengvų narkotikų vartojimas iš dalies ir bus vaistai nuo tos būsenos, kurią mes dabar pradedame patirti. Juk mes išgyvename stiprų stresą, esame didelėje krizėje, kuriai mūsų lygmenyje sprendimo nėra.
Egoizmas ėda pats save panašiai kaip gyvatė, kuri suėda savo uodegą. Mums nieko nelieka daryti, tik jį raminti ir mažinti. Dėl to jo smukimą padedant santykinai nekaltiems (nekenksmingiems) narkotikams galima skatinti.
Dar daugiau, žmonės, kurie norės žengti į priekį, pradės siekti aukštesnių dvasinių tikslų. Likusieji pasiliks tame pačiame lygmenyje, kol tai juos pasieks.
Matome, kad žmonija natūraliai vartoja lengvus narkotikus ir antidepresantus. Žmonės slopina savo blogą nuotaiką, truputį ją pakelia alkoholiu, futbolu – nesvarbu kuo, naudoja visas priemones, kad sunaikintų savyje depresiją ir kaip nors pralinksmėtų.
Klausimas. Išeina, kad dabar Jūs vadinate narkotikais praktiškai visus šio pasaulio pomėgius?
Atsakymas. Aš nežinau, kur yra riba. Iš tiesų, žmogus pats turi ją sau nustatyti, jeigu jis nekenkia kitiems. Be to, viskas priklauso nuo auklėjimo!
Jeigu imsimės auklėjimo, tai geriausiu būdu suskirstysime Žemės gyventojus, kai jie patys sau nustatys ribas ir pamatys save aukštesnio tikslo atžvilgiu: kaip prie jo artėti ir kur vis dėlto priimti kokį nors raminamąjį poveikį.
O šiandien žmonija kol kas nėra pajėgi išsiversti be narkotikų. Žmonės negali gyventi dėl tikslo, kuris jiems dar neatskleistas. Jie nesupranta, kad dabar prieš juos atsiveria išėjimas į aukštesnę būseną, aukštesnę dimensiją. Dėl to jiems nieko nelieka, kaip tik kokiu nors būdu gesinti šią neviltį.

Iš 2016 m. kovo 13 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Britanijoje gali būti legalizuotas kokainas

Pasaulis be turinio

JTO reikalauja legalizuoti narkotikus

Komentarų nėra

Laimingi žmonės gyvena trumpiau

Sveikata

Komentaras. Atliekama daug laimės tyrimų. Mokslininkai tvirtina, kad laimingi ir nerūpestingi žmonės gyvena trumpiau nei niūrūs žmonės.
Jeilio, Denverio ir Jeruzalės hebrajų universitetų mokslininkai atliko daugybę bandymų ir priėjo išvadą, kad knygos apie tai, kaip tapti laimingiems, taip pat atneša daug blogio.
Skaitytojai susirenka informaciją, pradeda vaikytis laimės, bet jie greičiausiai patirs nesėkmę ir jausis dar blogiau.
Atsakymas. Visų pirma, skirtingu metu tai veikia skirtingai. Nieko nėra visiškai tikro.
Antra, laimės vaikymasis galiausiai atveda prie nelaimės, nes laimė nepasiekiama, ir jei tu nepasitenkini kažkuo mažu, jautiesi nelaimingas.
Jei laimė ta, kad savaitgalį nuvažiuoji žvejoti, pagauni kad ir smulkią žuvytę ir giriesi tuo, arba gauni bilietą į sporto varžybas, tada tai pasiekiama laimė – ji yra pasiekiamumo ribose.
Tačiau jei leki paskui kokią nors nerealią laimę – ji, galbūt, ir yra, bet kaip ją pasiekti – neaišku.
Todėl visas mūsų gyvenimas, jei kalbėsime iš egoizmo tenkinimo taško, tai visiškai tuščias vaikymasis. Nes laimė visada išslysta: tu bėgi paskui ją, o ji lekia vis toliau, ir vėl bėgi, o ji dar toliau – ir taip gyvenimas baigiasi, o žmogus nepasiekia savo laimės.
Todėl yra labai daug metodikų, kaip tapti laimingiems: niekur nebėk, juk tam yra narkotikai, sportas ir kiti panašūs „masalai“. Kiek visokio šlamšto internete ir televizijoje. Pasižiūrėk kokias nors futbolo varžybas arba pokalbių laidą, ir viskas – tu jau laimingas.
Ir dar tave spaudžia supančios visuomenės nuomonė. Ji kalba tą patį. Laimė? Ji štai čia, pas mus, su mumis. Šiandien truputį išgersiu po darbo, rytoj susitiksiu su draugais, poryt – nueisiu kur nors su vaikais.
Kitaip tariant, rodoma, jog viskas yra žmogui, jo gerovei taip, kad tas gėris būtų pasiekiamas ir žmogus negalvotų apie jokias problemas – tiek, kad į viską reikia „įleisti“ truputį narkotikų: arba emocinių, arba dvasinių, arba informacinių. Reikia suteikti žmogui galimybę ramiai pasimėgauti, kad tik negalvotų apie jokias aukštas materijas.
Komentaras. Vis dėlto šioje teorijoje yra tam tikra spraga, nes depresijos atvejų tik daugėja.
Atsakymas. Spraga egzistuoja ne žmonijos ir žiniasklaidos, kuri padeda slopinti visa, kas kilnu, elgesyje, o tame, kad mūsų egoizmas nuolatos iškiša galvą iš vidaus ir rėkia: „O kur prasmė?!“ Ir čia reikia laiku suduoti smūgį, stuktelėti plaktuku, kad egoizmas nuleistų galvą.
Kaip rašo Baal Sulamas, mums svarbiausia – užsimiršti šiandien kaip vakar ir tęsti savo gyvenimą negalvojant.
Bet esmė ta, kad mūsų gyvenime visos egoizmo slopinimo arba netikro pripildymo priemonės ribotos, ir nieko kito mums nelieka, kaip vis tik išgirsti, jog jis veblena apie gyvenimo prasmę. Bet kuriuo atveju mums reikės teisingai atsakyti į šį klausimą, nesidangstant netikrais tikslais, pripildymais.
Galiausiai žmonija vis tiek atsipeikės nuo visų savo narkotikų ir antidepresantų, o jos dejonė pakils virš visos žemės ir paskatins būtinai rasti tikrąją egzistavimo prasmę.

Iš 2016 m. kovo 17 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur rasti laiko laimei?

Laimingo gyvenimo patentas

Į laimę vienu šuoliu

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai