Noras, mintis ir protas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galima pasikliauti jausmais ir norais, esančiais egoistiniame pasaulyje, egoistiniame kūne? Kaip sužinoti kylančių norų ir jausmų tikrumą?
Atsakymas. Mūsų noruose nėra jokio tikrumo. Visi jausmai ir mintys egoistinės. Todėl reikia tik pritraukti Šviesą, kuri pamažu išryškins kiekvieno jausmo, kiekvienos minties ydingumą, ir tiek galėsime juos ištaisyti. Žmogus negali, net pagal savo egoistinę prigimtį, laikyti savyje to, kas jam kenkia.
Klausimas. Koks ryšys tarp noro, minties ir proto?
Atsakymas. Mūsų prigimties pagrindas – noras (širdis). Mintis (protas) egzistuoja tik tam, kad rūšiuotų, tinkamai nukreiptų mūsų norus. Todėl esame sudaryti iš širdies ir proto. Protas būtinas, kad tinkamai tvarkytumės su norais.
Yra noras mėgautis ir mintis, kaip realizuoti tą norą. Noras (širdis) pirminis, mintis (protas) antrinis. Protas aptarnauja norą.
#233829

Iš 2018 m. gegužės 13 d. rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Norų gilinimas

Minties jėga, I dalis

Komentarų nėra

Žmogus ir jo aplinka

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманDvasiniame pasaulyje yra vidinė ir išorinė dalis. Vidinė dalis vadinama „siela“ arba žmogus, Adam. Žmonės – tie, kad turi norą suvokti Kūrėją. Ir yra aplinka, skirta jam tame pagelbėti: sumažinti iš Kūrėjo kūriniams nusileidžiančią Šviesą ir pakelti maldą, MAN, – iš kūrinių Kūrėjui.
Šis adapteris tarp sielų ir Kūrėjo vadinasi „pasaulis“. Pasaulis taip pat sukurtas iš noro mėgautis, tačiau neturi valios laisvės ir savęs pojūčio. Tai tarsi prigimtis aplink mus: akmenys, augalai, gyvūnai, egzistuojantys pagal Kūrėjo juose įspaustus dėsnius.
Gamta evoliucionuoja, nes turi padėti žmogui, kuris vystosi, kad susilietų su Kūrėju. Todėl staiga jaučiame savyje gamtos smūgius – tokia forma gamta pažadina mus ir padeda pakilti.
#233948

Iš 2018 m. rugsėjo 25 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokymasis – tai malda

Mes ir kaip mus valdo

Pamatyti pasaulį nuo vieno krašto iki kito

Komentarų nėra

Kaip kabala žvelgia į įvaikinimą?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabala žvelgia į įvaikinimą?
Atsakymas. Jei tai daroma vaiko naudai – tada teigiamai. Žmogus turi galvoti ne apie tai, kad nori vaikų, ir todėl juos turi, o suprasti, ką nori duoti vaikui. Ir tuomet jis gali įsivaikinti.
Paprastai įvaikius myli labiau nei savus vaikus, nes į juos deda didžiules pastangas, nuolatos įrodydami sau savo tinkamą santykį su jais.
#233732

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Žingsnis po žingsnio

Dvasinis darbas, Seminaras

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mes pastebėjome, kaip seminare gimsta bendra mintis, bendra nuomonė, kuri formuojasi tiesiog akyse. Kyla jausmas, kad mes – viena visuma. Kodėl vėliau jis išnyksta?
Atsakymas. Tarkim, šiandien turite draugų susirinkimą. Jūs bandote būti kartu kaip vienas žmogus su viena širdimi, kad galbūt šiame susirinkime pajustumėte Aukštesniojo pasaulio, Kūrėjo lauką.
O rytoj šis jausmas dings, kad turėtumėte galimybę vėl, naujame lygmenyje, su naujomis savybėmis kurti tarpusavio bendrumą ir atskleisti tą bendrą lauką, jau su kitomis savybėmis. Ir taip – kaskart.
Vėliau, kai šie pojūčiai nuo jūsų pabėgs, o jūs juos savo tinkamu susijungimu pavysite, atsiras būsena, kuri liks jumyse visam laikui. Jūs tik atnaujinsite, pakelsite ją, išplėsite ir sustiprinsite.
Tai kaupiamoji būsena, tačiau kol kas ji negali likti jumyse, nes tai trukdytų jums kurti naujus ryšius su Kūrėjo lauku.
#220581

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Atskleisti Kūrėjo lauką

Proveržis pro bendro rato centrą

Komentarų nėra

Amžinas gyvenimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra amžinas gyvenimas?
Atsakymas. Amžinas gyvenimas – tai būsena, kai to, ko nori, dabar turi, ir tuo pat metu priešais tave atsiveria kitos, tobulesnės būsenos.
Mūsų pasaulyje nesuprantame, ką reiškia tobulybė, jeigu ji keičiasi, mat tobulybė turi būti nuolatinė. O dvasiniame pasaulyje tobulybė visąlaik keičiasi, nes ji grįsta ne davimu, o gavimu. Būtent čia slypi nesibaigiantis, nepraeinantis judėjimas tobulybės link.
#233394

Iš 2018 m. birželio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Įgyti amžiną gyvenimą

Harmoningo gyvenimo priemonė

Tobulybė

Komentarų nėra

Suvokti visatos protą

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar mes turime galimybę pažinti visatos protą ir išmokti teisingai suvokti, reaguoti ir formuoti savo elgesį visuomenėje ir pačią visuomenę?
Atsakymas. Jei žvelgsime tik į mūsų gyvenimą, į mūsų ribotas galimybes ir savybes, tai jokia ateitis mums neprašvis.
Mes matome, kas vyksta pasaulyje: egoizmas auga, žmonija jam pataikauja, niekas nesiruošia jo apriboti ir negali, niekas išmintingai nevaldo pasaulio.
Jei ir yra atskiros didžios asmenybės, kurios tai supranta, tai jų įtaka visuomenei tokia maža, kad tikimybė ištaisyti pasaulį praktiškai lygi nuliui.
Kabalos mokslas kalba apie labai įdomius ir netgi revoliucingus dalykus. Jis aiškina, kad išorėje nieko nėra. Viskas, ką aš stebiu, ir viskas, kas man matosi, yra mano vidinės savybės. Absoliučiai viskas yra manyje. Bet aš matau tai tarsi išorėje kaip negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir žmogų tik dėl to, kad galėčiau geriau pajausti, nes savyje to suvokti negaliu.
Jei pradedu priimti ir pažinti išorinį pasaulį, kaip savo vidinį, išplėsdamas savo dalyvavimą jame, susiedamas save su pasauliu geru ryšiu ir su meile, tai pradedu jausti savyje šias savybes. Jos tarsi iš išorės grįžta į mane.
Aš suvokiu jas savyje ir taip suprantu, kad išskyrus mano tikrąjį suvokimą, t. y. didžiulį informacinį lauką, išorėje nieko nėra, ir jo atžvilgiu aš egzistuoju. O visi kiti kūriniai, įskaitant žmones, egzistuoja manyje, kaip mano vidinės savybės.
Kai pradedi į tai įsiskverbti, tai supranti, kad čia nėra jokių prieštaravimų – tau tiesiog matosi kiti žmonės, kurie turi tam tikrų savybių ir tarsi egzistuoja kaip tu, o iš tikrųjų egzistuoji tu vienas vienoje sąmonėje.
Pasak kabalos, žmonija pasieks būseną, kai galutinai įsitikins, kad jai gresia susinaikinti. Bet ji negali susinaikinti, kadangi tai prieštarauja bendrai vystymosi programai. Todėl žmonės supras, kad jie turi susikurti tokį tarpusavio ryšį, kuris suteiktų galimybę pajausti save egzistuojančiais kitame lygmenyje – ne tik gavimo, bet ir davimo jėgoje.
Ir tada tarp šių dviejų plokštumų – žemesnės (egoistinės) ir aukštesnės (altruistinės) – galėsime egzistuoti taip, kad ir egoizmas veiks davimo ir meilės naudai, juk jis mums reikalingas, kad pajaustume kitus ir žinotume, ką jiems duoti ir kaip teisingai su jais komunikuoti.
#220091

Iš 2017 m. lapkričio 24 d. TV programos „Kartu apie svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko sukurtas šis pasaulis?

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Laidavimo jėga

Komentarų nėra

Rinktis jums!

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl norint išplėsti savo pasaulio ir savęs suvokimą, geriausia studijuoti būtent kabalą, o ne ką nors kitą?
Atsakymas. Nieko negaliu jums pasakyti, tai jūsų pasirinkimas. Jūsų vietoje pagalvočiau, ar verta studijuoti. Visa širdimi turite jausti, kad čia gaunate teisingus atsakymus.
Galbūt jie pernelyg įmantrūs, ne itin suprantami, o galbūt reikalauja tam tikro tvirto jūsų požiūrio.
Tačiau svarbiausia – ar jaučiate, kas čia yra tiesa? Tai kriterijus.
Jūsų širdis tiksliai supranta, kad čia jums duoda teisingus atsakymus? Galbūt jų dar nesuprantate, tačiau iš esmės jie teisingi.
Jūsų nepaperka nei dovanomis, nei būsimu rojumi, nei dar kuo nors, tiesiog pateikia žinių sistemą, kuri padės jums išplėsti savo pojūčius, kad už mūsų pasaulio išvystumėte paslėptą aukštesnįjį pasaulį, kuris pamažu jums atsiskleis.
Sėkmės!
#233695

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos I dalis

Kam skirtas kabalos mokslas?

Bendra jėga atskleisime dvasingumą!

Komentarų nėra

Naujas jungimosi būdas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Šiais laikais žmonės vis mažiau bendrauja. Jie įsikniaubia į savo mobiliuosius, kompiuterius, permetinėja vieni kitiems ženkliukus.
Atsakymas. Tai sukuria bendravimo iliuziją: kažkas tau parašė, kažkam tu atrašei, kažką perskaitei, kažkas atrašė, – ir viskas, pabendravome.
Klausimas. Koks tuomet yra bendravimas, apie kurį kalba kabalistai?
Atsakymas. Kabalistinis bendravimas susideda iš kelių dalykų.
Pirmiausiai, bendraudami tarpusavyje kalbame apie tai, kaip galima sureguliuoti savo jausmus, kad jie derėtų tarpusavyje ir pradėtume vienas kitą suprasti. Tai vyksta ne tik per raštą, garsą ir informacijos nešiklius, ne tik per jausminius kanalus tarpusavyje, – stengiamės prieiti prie to, kad patektume ant vienos dvasinės bangos, kuria užpildyta visa kūrinija.
Stengiamės pagauti tokią bendrą dvasinę bangą, kai galėsime ją pajusti visi kartu, žinoma, kiekvienas savaip. Lygiai taip tą pačią melodiją kiekvienas girdime ir jaučiame savaip, tačiau pajuntame turį kažką bendra.
Bendrumas – ta melodija, kuri išeina iš vieno šaltinio ir sujudina mumyse, galbūt, šiek tiek skirtingas savybes, tačiau jos adekvačios šaltinio atžvilgiu, ir jame susitinkame.
Mes išliekame skirtingi, tačiau jaučiame tuos skirtumus. Svarbiausia, kuomet kiekvienas susijungia su šaltiniu, jis sujungia mus tarpusavyje, jame mes lygūs. Kitaip negalime bendrauti vienas su kitu, ir staiga suprantame, kad pajėgiame palaikyti ryšį tik per mobiliuosius.
Dėl to kabalistinis bendravimas yra visiškai kitoks – jis vyksta be žodžių. Mes nesiunčiame pranešimų, o stengiamės pakilti į vieną bangą, atskleisti Kūrėjo lauką ir jame būti.
Klausimas. Kas verčia mus taip bendrauti? Mes matome, kad žmonija bendrauti nenori.
Atsakymas. Iš tiesų, žmogus visai nenori bendrauti su kitais. Nebent tai jį ramina ir pripildo. Iš principo, jam bendravimo nereikia.
Tačiau kabaloje – visiškai kitaip, nes bendraudami pasiekiame savo vidinį, dvasinį, gyvenimą. Atskleidžiame amžiną nesibaigiančią būseną, kuri visą laiką kyla aukštyn, įtraukdama viską, kas egzistuoja, ko paprastas žmogus nejaučia.
Kai pradedame suprasti, ką mums paruošė kabala, tai pribloškia. Tuomet nustojame naudotis įvairiomis techninėmis priemonėmis tarpusavio ryšiams kurti ir stengiamės susijungdami tarpusavyje į dešimtuką pasiekti kontaktą mintyse ir jausmuose. Šis ryšys apima visą dabartį, praeitį, ateitį – su mumis, su visa žmonija. Tai visiškai kitas jungimo būdas.
#220569

Komentarų nėra

Mokymasis – tai malda

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMokymasis – tai malda. Negalima užsikabinti vien už mechaninių žinių apie pasaulių schemas. Teisingiausias pojūtis – pakibti ore, kai nėra nieko, už ko galima užsikabinti. Šis mokslas priešingas mūsų racionaliam protui.
Žmogus turi suprasti, kad kol nepasieks dvasinio pasaulio, jis nieko neturi. Kabalistai meldėsi, kad pamirštų visas gautas žinias, juk tuomet jų noras bus tyras. Tereikia išmokti prašyti: širdimi susijungti su draugu ir pakelti maldą.
Pasakyta: „Kuo didesnis žmogus, tuo didesnis jo egoizmas.“ Noras auga, bet neprisipildo: prisipildo noras duoti, kurį kuriame atvirkščia forma, o ne noras gauti aiškias žinias.
Davimo noras kuriamas virš gavimo noro, yra priešingas šiam, kad jame atskleistume visą Begalybės pasaulį su visomis jo detalėmis. Tampame Begalybės pasaulio Malchut šeimininkais, turėdami vien norą jai duoti, užpildyti ją pasitelkus apribojimą, ekraną ir atspindėtą Šviesą.
Pasakyta: „Ir pakanka suprantančiam“, tačiau supratimas – tai Binos pakopa. Ir todėl sakome, kad „širdis supranta“. Suprantama būtent širdimi, o ne galva ar protu. Todėl, tik ištaisius norą, galime jame gauti suvokimą.
Manome, kad nore galima pajausti skonius, o suvokiama tik prote. Tačiau – ne, viskas suvokiama nore. Protas tik tarnauja, kad organizuotų norus suvokimui. Todėl pasakyta: „Pamėginkite ir įsitikinsite, koks geras Kūrėjas.“
Vadovaujamės jausmais, o ne protu. Protas dirba tik tam, kad suteiktų mums malonių pojūčių. Norint suvokti dvasinį pasaulį reikia pakilti virš gyvūninio proto ir imti dirbti su savo norais, kad pripildytum draugus. Tuomet tapsime savo norų bei naujo proto šeimininkais ir iš tikrųjų galėsime suvokti, kur esą.
#233966

Iš 2018 m. rugsėjo 25 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos I dalis

Širdyje slapta auganti malda

Prašau padaryti mane žmogumi

Komentarų nėra

Kas norui suteikia jėgą?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas pažadina norą? Kas kabaliste nulemia, kad noras bus realizuotas ir kokia forma?
Atsakymas. Norus pažadina Šviesa arba Kūrėjas, kuris veikia mus daugiau ar mažiau intensyviai. Pagal tai manyje kyla didesnis ar mažesnis noras.
Noras yra bendras, tačiau veikdama mus pati Šviesa kiekviename iš mūsų nupiešia sugraduotus norus, priklausančius negyvajam, augaliniam, gyvūniniam ar žmogaus lygmenims. Tokiu atveju jaučiu save esantį ant visų šių pakopų.
Kalbame apie bet kokius norus, nuo pačių žemiausių iki pačių aukščiausių, juk viskas kyla iš vieno šaltinio.
Klausimas. Kas norui suteikia jėgą?
Atsakymas. Ant jo nusileidžiančios Šviesos intensyvumas.
#233391

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Instrumentas norams valdyti

Norų gilinimas

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai