Kaip trūkumus paversti privalumais?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Daugelis žmonių kankinasi, kad turi trūkumų. Kaip su tuo dirbti?
Atsakymas. Veikti reikia labai paprastai: reikia mylėti kitą žmogų taip, kad kiaurai išorinius trūkumus (fizinius, fiziologinius) matytum jo vidinius turtus. Ir tada visi šie išoriniai trūkumai, priešingai, atspindės jo vidinius turtus.
Klausimas. Kaip pažiūrėti į savo trūkumus teigiamai?
Atsakymas. O aš matau savyje viską kaip teigiama. Taip mes esame sukurti. Net jei kartais kai kuriomis nelabai geromis gyvenimo akimirkomis save baru, kritikuoju, tai turiu pagalvoti, ką gi aš kritikuoji.
Tokį mane sukūrė gamta, arba gali vadinti tai „Kūrėju“, tai – vienas ir tas pats. Tuomet kodėl gi tu koneveiki jį? Galbūt visi šie trūkumai tau reikalingi būtent tam, kad pakildamas aukščiau jų, pasiektum Kūrėjo lygmenį? Juk tame slypi mūsų paskirtis.
Klausimas. Kaip teisingai panaudoti trūkumais, kad pakiltume į kitą vystymosi lygmenį?
Atsakymas. Mylėti. Mylėti juos, tai yra mylėti juose tai, kad būtent kildami aukščiau jų, paversdami juos privalumais, mes pasiekiame aukščiausią išsivystymo lygį. O be to būtų neįmanoma pakilti.
Klausimas. Kokiame fone žmogus matys, kad tai, dėl ko jis kompleksuoja, galima efektyviai panaudoti?
Atsakymas. Jis turi studijuoti kabalos mokslą. Jis turi iš šio mokslo gauti teisingų pavyzdžių ir jėgų, kurių padedamas gali bandyti pakeisti save – reikalauti, prašyti ir, galiausiai, keisti.
Klausimas. Kokią jūsų savybę, kuri rodėsi jums nelabai gera, jūs naudojote vystymuisi, kad pakiltumėte į kitą lygmenį?
Atsakymas. Aš – labai pavydus, godus, bet norėčiau būti dar godesnis ir pavydesnis.
Vienintelis dalykas, kurį turiu, – didžiulė aistra atskleisti gyvenimo prasmę. Ir ši didžiulė aistra grindžiama didžiuliu egoizmu: „Kodėl aš egzistuoju tiesiog taip? Aš negaliu sau to leisti, aš to nenoriu. Aš turiu suprasti, kodėl aš egzistuoju, kaip teisingai realizuoju kiekvieną savo gyvenimo akimirką“. Tai iš didžiulio godumo, iš didžiulio egoizmo!
Nors ši mano savybė atrodytų bloga, bet būtent per ją aš vystausi, todėl ji – gera. Ir aš vis dar labai godus – godus žinių, supratimo, atskleidimo. Jei matau, kad kažkas tai turi – kodėl aš to negaliu? Ne savanaudiškų tikslų atžvilgiu, o būtent dvasinių, mokslinių ir t. t.
Aš labai pavydžiu, kai matau per televizorių, kaip kažkas groja smuiku, pianinu, diriguoja orkestrui ar dainuoja, o aš viso to neturiu.
Klausimas. Ir kaip jūs tą pavydą realizuojate?
Atsakymas. Aš noriu visko!
Klausimas. Ir ką jūs darote?
Atsakymas. Nieko. Aš negaliu persiplėšti, nes dirbu savo srityje. Aš nusprendžiau, kad tai – vienintelis ir pats didžiausias turtas, kurį turiu įgyti. Jei aš turiu rinktis tarp vario, cinko, alavo, geležies ir briliantų kasyklų, kurią pasirinksiu? – Briliantų, nes jie – vertingiausi. Taip ir čia. Aš pasirinkau, kas man svarbiausia gyvenime – suvokti savo vystymosi šaknį, būsimą egzistavimo lygmenį ir tik į tai įsikibau.
Klausimas. Kitaip tariant, svarbiausia – turėti tikslą?
Atsakymas. Taip. Siek savo žvaigždės!
#246150

Iš 2019 m. sausio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Magiškas sapnas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманYra trys sudedamosios dalys suvokiant tikrovę: Kūrėjas, draugai ir aš pats. Kūrėjas apsivelka į draugus ir aš noriu save priskirti jiems, tuomet tai vadinama „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma“.
Viskas priklauso tik nuo to, ką vadinsime iliuzija, o ką tikrove. Vaikas klauso mano sekamos pasakos ir suvokia ją kaip tikriausią tikrovę, įsivaizduodamas, kaip raudonkepuraitė eina mišku ir sutinka vilką. Jis gali verkti ir džiaugtis, jis tuo gyvena. O man tai tiesiog pramanas, pasaka. Viskas priklauso nuo to lygmens, kuriame suvokiame tai, kas vyksta.
Esame iliuziniame, įsivaizduojamame pasaulyje. Akivaizdu, kad visi mūsų pojūčiai – tai mūsų penkių juslių, kurių nepavadinsi objektyviomis, reakcijos. Gavę kitus jutimo organus, išvystume kitokią tikrovę ir joje gyventume. Visa tai sąlygiškumai, mūsų tarpusavio susitarimas. Šiame pasaulyje nėra nieko tikro, nes nėra rodiklio, kurio atžvilgiu būtų galima įvertinti.
Mums reikia nuteikti vieni kitus, kad teisingiau suvoktume pasaulį, gyvenantį pagal meilės artimui dėsnį, visąlaik tobulintumės. Tuomet pamažu galėsime į jį įeiti.
Šiame darbe yra parengiamasis laikotarpis, kai žmogus neįsisavina, kaip pereiti nuo pakopos prie pakopos. O po to jau reikia dirbti sąmoningai. Galvoju, kad jau įmanoma tai atlikti, kad pabaigtume Šavuot šventę, žengdami realų pusę žingsnio pirmyn.
Tarp mūsų egzistuoja ryšių tinklas, kurio nejaučiame. Tačiau reikia į jį susitelkti pasitelkus principą „pamilk artimą kaip save“. Tai ir yra naujos tikrovės, naujo mąstymo, naujo noro, naujų santykių dėsnis.
Kabalistai iš karto gyvena dviejuose pasauliuose, dviejose būsenose. Dabar pats sprendžiu, kad kartu su draugais įeinu į tokia santykių sistemą. Be šito nieko nėra, tik per šią sistemą dabar žiūriu į pasaulį, į tikrovę, imu įsikurti naujame pasaulyje pasitelkęs naujus jutimo organus, vadinamus „dešimt sfirų“.
Šis pasaulis – iliuzija, kurioje gimstame ir neva gyvename kaip sapne. Greitai mums atsiskleis, kad visas praėjęs gyvenimas buvo kupinas fantazijos sapnas. Kaskart kai nuo egoistinio suvokimo pereiname prie davimo, priešais mus atsikleidžia nauja tikrovė, tokie didžiuliai matavimai, kad mums atrodo, jog negali būti nieko didesnio.
Davime atsiskleidžia tokios kosminės erdvės, apie kurias nė nepasvajojome. Įsijungiu į draugus ir per tą įsijungimą įeinu į naują tikrovę, tarsi į magišką sapną.
* * *
Nevalia atsigręžinėti į praeitį – tai įstatymas. Atsiveria nauja realybė, kuri grindžiama draugų tarpusavio įsijungimu, ir daugiau nieko nėra. Tik jos reikia siekti. Pasaulis atsiskleidžia per vienybę – tai nauji jutimo organai, nauja tikrovė, kurios atžvilgiu reikia anuliuoti save ir tuomet į ją įeisi.
Kiekvienas iš mūsų gimė ir buvo auklėjamas su egoistiniu pasaulio suvokimu. Taip mus nustatė it prietaisą su daugybe ratukų-reguliatorių. O dabar aš pats dėl gauto vidinio pažadinimo noriu nustatyti save kitokiam tikrovės suvokimui, ką įmanoma atlikti tik per savo pastangas, grupę, mokytoją, Kūrėją.
#247540

Iš 2019 m. birželio 9 d. rytinės pamokos ruošiantis Šavuot šventei

Komentarų nėra

Kaip pasiekti suvokimą per jausmus?

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jūs vis sakote, kad „Ivadą į kabalos mokslą“ (Ptichą) reikia labiau suvokti per jausmus. Aš visą laiką apie tai galvoju. Ką reiškia jausmais?
Atsakymas. Tai labai sudėtinga, reikalauja daug laiko, daug metų. Šiandien, galbūt greičiau, nes turime didelę grupę, dauguma jau yra pereinamajame procese, kuris formuoja tarp mūsų dvasinius santykius. O pakilimas į dvasinę pakopą įvyksta tada, kai dešimtukas savo viduje bando atlikti dvasinius veiksmus.
Kaip tai padaryti? Dar ir dar kartą klausyti tai, ką mes kalbame ir pastoviai to ieškoti savo viduje. Įsivaizduojate, kokį didelį darbą atlieka vaikas, kai jis auga? Jis nesupranta, ko iš jo nori. Jis turi atspėti, apie ką kalba suaugusieji.
O argi jis turi intuiciją, jausmus, ar jame kažkas išvystyta? Nieko! Ir štai jis žiūri į vieną, į kitą ir pradeda galvoti, ko jie nori. Jis atidaro burną, judina rankas, kojas. Ir taip visa savo esybe bando pajusti, apie ką kalba suaugusieji, kodėl jie į jį žiūri, o jis nesupranta.
Taip ir mes, kaip naujagimiai, įeiname į dvasinį pasaulį ir taip palaipsniui save išreiškiame. Tai – labai sudėtinga. Daug sudėtingiau negu vaikui, nes jis turi bendrus su tėvais jausmus, mintis, o mes – ne. Jei mes ir pasiekiame kažkokį panašumą, tai sekanti pakopa bus pasiekiama dar sunkiau.
Mes susiduriame su labai sunkia užduotimi – prisitaikymu dvasiniame pasaulyje. Todėl turime daryti tai, ką sako kabalistai.
#244989

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Susijungti širdimis

Kaip perteikti žinias apie dvasinį pasaulį?

Du suvokimo lygmenys

Komentarų nėra

Pirmas ir paskutinis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš Baal Sulamo straipsnio „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“: „Išsilaisvinimas priklauso nuo kabalos platinimo tarp masių, kas taip puikiai žinoma iš „Zohar“ ir visų knygų apie kabalą.
Pačios masės to nepakenčia ir vengia. Net visi tie, kurie studijuoja Torą, atlikdami bet kokią malonę, daro tai dėl savęs. Tuomet Mašijacho dvasia palieka ir negrįžta į pasaulį: išminties dvasia (Chochma) ir supratimo dvasia (Bina), minties ir narsos dvasia (Gvura), žinių dvasia (Daat) ir drebulys prieš Kūrėją… “
Problema ta, kad žmonės viską, kas vyksta, atskiria nuo aukščiausios šaknies ir nenori pastebėti, kad visur veikia aukštesnė jėga. „Nėra laisvos nuo Kūrėjo vietos“, nėra veiksmo, kuris būtų atliekamas be Jo dalyvavimo. Taip vyksta kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką.
Žmogus turi įsisąmoninti, kad visus jo norus, mintis, poelgius, net pačius blogiausius, diktuoja Kūrėjas, ir išsiaiškinti savo požiūrį į Jo veiksmus. Ir tuomet būdamas savo dabartinės būsenos jis susilies su aukščiausia jėga.
Žmogus pateisina Kūrėją, suprasdamas, kad šis veikia norėdamas ištaisyti žmogaus požiūrį į tai, kas vyksta. Kūrėjas praveda jį per visas įmanomas būsenas, kurių nepateisintum iš gyvūninės, racionalios logikos pozicijų.
Tačiau stengdamasis viską priskirti Kūrėjui, nes „nėra nieko, išskyrus Jį“ žmogus keičia savo požiūrį į tai, kas vyksta. Jam svarbiausia – viską priskirti Kūrėjui, kad Jį pradžiugintų. Jis neatsižvelgia į savo nemalonias būsenas, baimes, suvaržytą išdidumą ir pan.
Pirmiausia jis nusprendžia, kad viskas ateina iš Kūrėjo, bet negali pateisinti Jo dėl savo skausmo. Paskui jis sutinka su nemalonia būsena, suvokdamas, kad tai būtina. Kitaip tariant, jis jau pateisina Kūrėją, kuris taip jį ištaiso, bet jam vis dar blogai.
Ir galų gale žmogus pakyla virš kartaus jausmo pasitelkęs tikslo svarbą, kuri padengia materialų skausmą, jaučiamą nore mėgautis. Taip jis pasiekia atsidavimą Kūrėjui.
Visos ankstesnės pakopos vadinamos „vergu“, „tarnaite“, padedančia „šeimininkei“, t. y. jo ištaisytam norui, Malchut.
* * *
Būdamas lo lišma būsenos visus veiksmus priskiriu Kūrėjui, stengiuosi prilipti prie Jo visomis savo mintimis ir norais, susiedamas su Juo viską, kas vyksta pasaulyje. Juk „Nėra kito, išskyrus Jį“.
Bet tuo pat metu vis dar pridedu savo jausmus, išgyvendamas malonius ir nemalonius įvykius, norėdamas vienų ir nenorėdamas kitų. Prie visko, kas vyksta, sąmoningai ar nesąmoningai prisijungia mano asmeninis interesas.
Pagaunu save galvojant, kad norėčiau kitokios įvykių baigties ir apgailestauju dėl to, kas atsitiko. Liūdesys ir apgailestavimas rodo, kad esu nepatenkintas Kūrėjo valdymu. Nėra jokių abejonių, kad tik Jis mane valdo, bet kol kas nesutinku su Juo, nesu Jam atsidavęs. Jei nesidžiaugiu būdamas bet kokios būsenos (blogos ar geros), tai reiškia, kad nesu susiliejęs su Kūrėju.
Ši būsena vadinama lo lišma, juk norėčiau kiekvieną būseną pakreipti taip, kad ji būtų malonesnė mano jausmams ir supratimui. Tai rodo, kad trūksta susiliejimo.
* * *

Praktiškai būtina nuspręsti, ar visos būsenos, kurias jaučiu, kyla iš Kūrėjo? Čia galimi skirtingi etapai: daugiau paslėpties ar daugiau atskleidimo. Šis sprendimas priimamas protu. Be to, būtina išsiaiškinti pojūčius: tai, kas vyksta, man malonu ar nemalonu, ar sutinku su Juo daugiau ar mažiau, ar džiaugiuosi?
Turiu sutikti savo protu, širdimi, jausmais ir sąmone, kad viskas ateina iš Kūrėjo, ir viskas nuostabu, kitaip tariant, Kūrėjas geras ir kuria gera, ir nėra nieko, išskyrus Jį. Geras ir kuriantis gera – remiantis mano jausmais, ir nėra kito, išskyrus Jį – remiantis pagrįsta išvada, veiksmais. Tai viskas, ką turime padaryti.
Ir jeigu to dar nepasiekėme, per dešimtuką privalome pritraukti kuo daugiau grąžinančios į Šaltinį Šviesos ir kreiptis į Kūrėją su malda. Svarbiausia didinti Kūrėjo svarbą, Jo unikalumą visur: Jis pirmas ir Jis paskutinis – viskas tik iš Jo.
#241960

Iš 2019 m. kovo 1 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“

Komentarų nėra

Ar protinga gyventi vien dabartimi?

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar protinga gyventi vien šia akimirka ir negalvoti apie ateitį?
Atsakymas. Taip. Protingiausia negalvoti apie ateitį, nes ateities iš tikrųjų nėra.
Yra kas akimirką atsinaujinanti dabartis. O tai ir yra ateitis. Noriu gyventi būtent būdamas tokios būsenos.
Praeities, dabarties ir ateities iliuzija neturėtų nunešti manęs į visiškai nerealias erdves. Žinau tik tai, ką jaučiu dabar, o kitą akimirką pats kuriu savo paties pojūčius. Tai ir yra būsimo pasaulio kūrimas.
#249747

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo kopriklauso mano ateitis?

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

 

Komentarų nėra

Naujos būsenos pradžia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман ТвиттерTikėti, kad Kūrėjas visur ištaiso mane, atsiduoti Jo rūpesčiui tiek kylant, tiek krintant. Tada visos būsenos juntamos kaip kilimas. Pastangos būti nusileidime kaip pakilime vadinasi budinimu iš apačios ir veda į suartėjimą su Kūrėju, jaučiant, kad taip Kūrėjas pritraukia jį.
Kritimuose privalai visame kame atnaujinti Kūrėjo valdžią. Ir tai bus naujos dvasinės būsenos pradžia: ten, kur nejaučia savo nore Kūrėjo valdžios, pastangomis užpildo ją Kūrėjo valdžia. Ir taip kiekviename kritimo pojūtyje, Kūrėjo valdžios nebuvimas užpildo dalimis malchut.
1. Žmogus – egoistas nore gauti prisipildymus. Bet palaipsniui vis labiau jaučia jų nebuvimą savo gyvenime – ir pradeda ieškoti pripildymo dvasinio. Svarbiausia – pripildyti save. Tai – dvasinio vystymosi pradžia – „lo li šma“, dėl savęs, būsenoje.
2. Per kabalos užsiėmimus ir grupę suvokia, kad reikia pakilti aukščiau egoizmo ir pats nepastebėdamas kelia prašymą save pripildyti – MAN. Kūrėjas ištaiso ego-MAN ir suteikia jam vietoj pripildymo jėgą sulaikyti malonumą, pripildymą, jėgą atstumti egoizmą, – ekraną.
Negalime Aš ir Jis būti kartu: jei žmogaus Aš nėra anuliuotas, kai jam nerūpi, kas vyksta su juo, tai negali pajausti Kūrėjo, juk šią vietą-norą užima jo Aš. Žmogaus pasaulyje gali būti tik viena valdžia: jo arba Kūrėjo. Atskleisti Kūrėją – vadinasi – anuliuotis prie Jį.
Nuo Kūrėjo didybės pojūčio yra pasiekiama būsena „ne dėl savęs“, kai nėra išskaičiavimo „o kas bus man“, o tik dėl tiesos, dėl Kūrėjo, aptarnauti Jį, pamirštant save, anuliuojantis kaip žvakė prieš fakelą, taip jis Kūrėjo pojūtyje pasiekia būseną „davimas dėl davimo“.
#247142

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Kūrėjo didybė

Komentarų nėra

Kas yra satanizmas?

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra satanizmas? Ar jis egzistuoja, ir kuo pasireiškia mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Jokių tokių mokymų iš tikrųjų nėra. Visa tai žmonijos psichologinės išmonės.
Satana – tai mūsų blogasis pradas, kuris visuomet mus nukreipia į šalį pakeliui pas Kūrėją. Ar yra satanizmas šiuolaikiniame pasaulyje? Jis pasireiškia būtent taip, kaip sakiau, ir kabala tai aprašo.
Tačiau tai nėra piktieji demonai, vampyrai ir velniai su kanopomis ir uodegomis, o tiesiog piktos mūsų charakterio jėgos mumyse. Išvarykime iš mūsų tą sataną, kitaip tariant – ištaisykime savo egoizmą į altruizmą.
#250635

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar egzistuoja šėtonas?

Ar egzistuoja tamsos jėgos?

Blogis – pasaulio pagrindas

Komentarų nėra

Ar keičiasi sielos atgimimų skaičius?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali užsiėmimai kabalos mokslu sumažinti atgimimų skaičių, ar sielos vystymosi programa nekintama ir nieko pakeisti neįmanoma?
Atsakymas. Atgimimų niekas neužsako, jų nei daugiau, nei mažiau. Kiek vystotės dvasiškai, kokia jūsų asmeninė būsena ir vieta bendroje sieloje, lemia jūsų judėjimą iš viršaus žemyn, įėjimą į mūsų pasaulį, kilimą ir t. t.
Ką reiškia „įėjimas į mūsų pasaulį“? – Pasinėrimą į mūsų pasaulio egoizmą ir kilimą į Aukštesniojo pasaulio egoizmą.
Turite judėti tik viena kryptimi – kiekvienu momentu siekti maksimalaus susijungimo su bendru sielos indu (kli) ir atskleisti Kūrėją jame.
Klausimas. Ar kiekvienam žmogui yra numatytas metų kiekis jo dvasinei programai įgyvendinti?
Atsakymas. Ir taip, ir ne. Iš viršaus numatoma programa, bet ji neverčia žmogaus. Jei jis atlieka savo funkciją, realizuoja savo galimybes, tai viskas vyksta normaliai. Jei ne, pasilieka „kartoti kursą“.
Klausimas. Mes atgimstame kaip individualios sielos ar kaip dešimtukas, grupė?
Atsakymas. Šito aš jums negaliu paaiškinti, nes dingsta dešimtuko, „aš“, draugų pojūtis. Visa tai įgauna kitą formą. Dingsta jūsų individualumas, kurį jūs dabar jaučiate, kaip savo egoistinį „aš“.
#246184

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Negrįžti į šį pasaulį

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Apie sielų persikūnijimą

Komentarų nėra

Analizė ir raida

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia tvarka teisingai analizuoti savo būseną? Kaip pradėti? Kaip baigti?
Atsakymas. Analizuoti būseną galima tik grupėje ir tik tiek, kiek esate tarpusavyje susijęs, kad pasiektumėte tikslą.
Šie tikslai grupėje gali būti jaučiami skirtingai. Galima siekti tarpusavio vienybės, galima jausti judėjimą platinimo, mokymo link – žiūrint kur, nesvarbu kaip.
Turite vystyti kabalos mokslą arba savyje, arba kitiems. Be to, netgi verčiau kitiems, nes tai pats patikimiausias būdas tobulėti pačiam.
#251310

Iš 2019 m. birželio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žingsnis kairėn, žingsnis dešinėn = žingsnis pirmyn

Svarbiausia – pagreitinti tempą!

Ir vadžios, ir kamanos

Komentarų nėra

Mūsų pasaulis – pati tamsiausia vieta

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar keičiasi protas priklausomai nuo to, ką žmogus studijuoja? Kitaip tariant, kabalą studijuojančio žmogaus protas kardinaliai skiriasi nuo to, kuris, tarkim, studijuoja astronomiją?
Atsakymas. Taip. Kabala užsiimantis žmogus studijuoja Kūrėjo veiksmus. Jis mąsto kitaip.
Egzistuoja penki pasauliai: vienas kitame, trečiame, ketvirtame ir penktame. Aukštesnioji Šviesa praeina per visus pasaulius iki paties centro.
Šie pasauliai vadinasi Adam Kadmon (AK, išvertus tai reiškia „pirmasis žmogus“, kitaip tariant, žmogaus prototipas) Acilut, Brija, Jėcira, Asija. O pats mažiausias ratas centre vadinamas „mūsų pasauliu“. Jame gyvename. Egzistuojame pačioje tamsiausioje vietoje. O aukštesnioji Šviesa eina pas mus per visus pasaulius iš Begalybės Šviesos.
Komentaras. Aplinkui tiek daug Šviesos, o šis mažas segmentas, mūsų pasaulis, lieka tamsoje…
Atsakymas. Žmogui nereikia šios Šviesos, nes negalime pakęsti davimo Šviesos. Tai mums mirtis. Galime suvokti tik egoistinę šviesą ir joje egzistuojame.
#249794

Iš 2019 m. balandžio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Kaip penki pasauliai susiję su penkiomis juslėmis?

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai