Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Ketinimas, malda, Realybės suvokimas

Klausimas. Daugelis žmonių žino, kad norint realizuoti save, savo gyvenimą, prieš kiekvieną veiksmą labai svarbu minutę stabtelėti, pagalvoti: „Ko aš iš tiesų savo veiksmais noriu pasiekti?“ – ir tik tada imtis veiklos.
Ar iš tikrųjų susitelkimas į siekiamą tikslą, sutelkimas į ketinimą prieš veiksmą gali paveikti tikrovę ir padėti man įgyvendinti norą?
Atsakymas. Ketinimu vadinamas galutinis mano tikslas. Ir tuomet visi mano veiksmai nukreipiami į tą būseną, kurią noriu pasiekti.
Nekalbu apie žemiškuosius ketinimus. Kabalistas dirba su Aukštesniąja jėga, valdančia visą tikrovę, ir nuolat palaiko su Ja ryšį. Jis mato visą realybę, kylančią iš šios jėgos, kuri jame piešia visą tikrovę – ir vidinę: kaip jis save jaučia, ir išorinę, kurią jis suvokia penkiais jutimo organais.
Todėl mano akiratyje tik ši jėga, juk tai vienintelė jėga, kurianti tikrovę. Ir mano ketinimas nukreiptas tik į šitą jėgą: kaip aš nuolatos galvoju apie ją ir kaip artėju jos link, kaip kiekvienoje savo gyvenimo situacijoje, susijusioje su gerais ar blogais žmonėmis arba su mano vidinėmis būsenomis, arba su gyvūnais, augalais ir negyvaisiais objektais, – viską, ką jaučiu, susieju su ta pačia Aukštesniąja jėga, sukūrusia man šią tikrovę.
Esu tarsi kažkokiame šios jėgos sukurtame filme. Dalį filmo jaučiu sukantis aplink mane, o kitą – savyje, reakcijų į patį filmą pavidalu. Ir viską daro Aukštesnioji jėga – ir manyje, ir aplink mane.
Kiekvieną savo gyvenimo minutę turiu suvokti ir susilieti su Aukštesniąja jėga, kuriančia mano tikrovę aplink mane ir mano viduje, – tai ir yra mano ketinimai.
Tuomet imu tyrinėti, ką su manimi daro Aukštesnioji jėga, sukurdama įvairias būsenas – išorines ir vidines, t. y. mano reakcijas į jas.
Remdamasis kiekviena būsena, tiek išorine, tiek vidine, turiu išsiaiškinti, kad nėra nieko, tik ši jėga, o ji – gera ir kurianti gera, nes daro viską, net tai, kas labai baugina ir nemalonu, tik tam, kad kreipčiausi į ją, kaip kuriančią visas būsenas, juk ji – pirma ir paskutinė. T. y. viskas, kas vyko praeityje, vyksta dabar ir vyks ateityje – daroma tik Aukštesniosios jėgos.
Imu pasiekti tokią būseną, kai gyvenu šio ketinimo viduje, o mano tikslas – visą laiką gyventi jame, kartu privalau atlikti įvairiausius veiksmus, tos jėgos kuriamus manyje – ir dvasiniame, ir materialiajame pasauliuose.
Iš esmės, tai mano gyvenimas. Laimiu iš to, kad toje jėgoje atpažįstu, ko ji iš manęs nori, kaip ji mane formuoja, kaip kuria Aukštesnįjį pasaulį, kaip aš jį pasiekiu ir t. t. Aš judu dviejose plokštumose: į šį pasaulį turiu žiūrėti kaip į nusileidžiantį iš viršaus, o į Aukštesnįjį – kaip kylantį link jo iš apačios.
Taip gyvenu nuolat. Tada mano santykis su tikrove vadinamas ketinimu. Kabalistų knygose aprašyta daugybė ketinimų: kaip turiu žiūrėti į kiekvieną žingsnį savo kelyje, savo gyvenime.
Ketinimo padedamas kuriu savo tikrovę. Jei viską jungiu su Aukštesniąja jėga, kuri sukuria visą šį gyvenimą – ir materialųjį, ir dvasinį, tai gyvenu jau viename pasaulyje, o ne dviejuose, juk viskas atsiranda iš šios Aukštesniosios jėgos, ir daugiau nieko nėra, tik Ji.
Tuomet aš darau savo tikrovei gerą įtaką, aš ją kuriu, juk iš tiesų tikrovės nėra, viskas priklauso nuo to, kaip aš ją sukuriu.

Iš 2016 m. vasario 18 d. 695-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – ketinimas

Keiti ketinimą – keiti likimą!

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Komentarų nėra

Futbolas – tai religija

Kabala ir religija, gyvenimo prasmė

Klausimas. Daugybė tyrimų rodo, kad futbolas tampa kuo tikriausia religija. Kad patektų į profesionalaus futbolo sirgalių kohortą, žmogus turi specialiai žinoti, kaip stovėti, judėti, reaguoti. Jam futbolo aikštė tampa dvasiniais namais, kur patiriamos ypatingos emocijos. Tyrimuose pabrėžiama: „Čia milijonierius apsikabina su bedarbiu. Šiame lauke mes tampame lygūs“. Futbolas tampa ramsčiu šeimai. Stadione susitinka seneliai, tėčiai, vaikai, kurie nesirenka kartu kitur.
Ar galima sujungti religiją kaip tokią ir futbolą?
Atsakymas. Religija ir futbolas eina koja kojon. Tai tas pats, kaip garbinti bet kokį dievuką – ar žaidėjo, ar komandos, ar  laimėjimo forma: mes, manasis „aš“, mūsų ego yra centre, nes tai labai vienija.
Futbolas iš tikrųjų sujungia ir milijonierių, ir vargšą, ir visus. Neabejotinai! Bet tuo pačiu ir nuleidžia žmones. Čia nėra vidinio kilnumo, išaukštinimo – štai kur esmė. Anksčiau futbolas buvo šalies garbė, o dabar – viskas parduodama ir perkama.
Klausimas. Įdomu, kuo tai bus pakeista?
Atsakymas. Tai pasikeis į tuštumą. O po to iškils klausimas apie gyvenimo prasmę, nes ir futbolas nepripildys mūsų, – viskas baigsis. Augantis egoizmas pareikalaus naujo dievuko – kažko nepakeičiamo, amžino.
Klausimas. Kas tai bus?
Atsakymas. Tai, kas yra aukščiau mūsų gyvenimo: aukštesnysis egzistavimas, Aukštesnioji jėga, Aukštesnysis pasaulis. Aš tikiuosi, kad žmonija labai greitai tai suvoks. Kad daugiau būtų tokių futbolo varžybų ir greičiau atsiskleistų jų tuštuma ir menkavertiškumas, o ne didingumas ir ypatingos vertybės.
Tikėkimės, kad tokias pramogas pakeis iš tikrųjų geri žaidimai, ir mes varžysimės už pergalę, kai žmonės priartėja vienas prie kito.

Iš 2016 m. liepos 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Pagauk pokemoną – atskleisk Kūrėją

Naujasis internetas

Komentaras. Dabar labai populiarus žaidimas, kuris vadinasi „pokenomanija“. Žmonės bėgioja, tarkim, parke ir mobiliuoju telefonu ieško pasislėpusios figūros – pokemono. Jeigu aš pirmas randu vietą, kur jis slepiasi, vadinasi, jį sugavau.
Psichologas, biologas ir Privataus gyvenimo akademijos įkūrėjas iš Sankt Peterburgo apie tai rašo: „Man labai įdomi pokenomanijos patirtis. Visai neseniai buvo periodas, kai visi buvo pasinėrę į virtualųjį pasaulį, o dabar stebimas noras išeiti į realųjį pasaulį“, t. y. ten, kur vyksta žmonių susitikimai.
Šiandien žmogus ieško gyvenimo prasmės. Anksčiau ją suteikdavo valstybė, įmonė, partija, dabar žmogus pats turi ieškoti savo gyvenimo prasmės, savo talento, nes išorinės prasmės dingo, o vidinė prasmė – visada kūryboje, kūrime kažko unikalaus, ką gali sukurti tik tu“.
Atsakymas. Žmogus visada žaidžia, nes ieško gyvenimo tikslo, ieško, kaip save realizuoti. Todėl nesu prieš šį žaidimą, juk viskas, kas atsiranda mūsų pasaulyje, veda mus į išsitaisymą.
Klausimas. Ar žmogus gali gyvenimo tikslą atrasti per žaidimą?
Atsakymas. Žinoma! Visas kabalos mokslas – tai žaidimas. Sakoma, kad Kūrėjas žaidžia su Leviatanu. Ir mes žaidžiame tarpusavyje.
Žaidimas – tai veiksmas, kai įsivaizduoju sau tą būseną, kurioje dar nesu, kaip teatre. Jeigu mes ruošiamės ir kartu imituojame dvasines būsenas, kurios atsiskleidžia ryšiuose tarp mūsų, įsivaizduojame, kokios jos turi būti, tai pradedame jausti pakopą, esančią visai šalia dvasinio pasaulio.
Mes įsivaizduojame ateities visuomenę, kurioje visi susiję, ir tuo pritraukiame ypatingą energiją, kuri fiziškai stumia mus į priekį.
Klausimas. Tai mes – vaikai?
Atsakymas. Žinoma! Jeigu suprastume, kad mes – vaikai, ir iš tiesų būtume vaikais, jau seniai taptume rimtais suaugusiaisiais.
Pradėkime žaisdami augti, nes ateityje mūsų laukia labai šiltas, geras, mielas gyvenimas. Ir ten bus jau ne tik žaidimas, o tikras pokemonas. Juk vydamiesi pokemoną, vejamės Kūrėjo atskleidimą!
Būtent tuo užsiima kabalos mokslas. Mes pastoviai savyje ir ryšiuose su kitais nusiteikiame vis didesniam Kūrėjo atskleidimui. Mes vejamės tai, kol Jis pradeda atsiskleisti vis labiau ir labiau. Tai 125 neriboto, tobulo, aukščiausio būvio atskleidimo pakopos!
Ir tai ne bėgimas paskui kažkokią vaiduoklišką figūrą, o tai, kas keičia mūsų gyvenimą, išveda mus į kitą lygmenį.
Klausimas. Kas mus veda į priekį šiame žaidime?
Atsakymas. Vidinis mūsų ryšys. Kai prisitaikai prie jo, keiti savo jutimo organus. Išeini į kitą realybę vis labiau. Tai nesulyginama su tuo, kai bėgioji po parką ir kažko ieškai.
Komentaras. Ir, vis tik, tai – dar vienas žmonijos žingsnelis.
Atsakymas. Žinoma! Bet kokie reiškiniai mūsų pasaulyje duoda pažangą. Susikaupkime tikrai paieškai!

Iš 2016 m. liepos 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Širdžių apnuoginimas

Komentarų nėra

Jaunimo depresija

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija, Sveikata

Kalbėjausi su tėvais, kurie skundėsi savo vaikų depresine nuotaika. Jie pasimetę, nežino, ką daryti. Depresija verčia jaunus žmones elgtis kvailai, kad tik užtušuotų, nustumtų savo blogą būseną.
Tiesą sakant, nebuvau pasiruošęs jiems kažką atsakyti.
Depresija tarp paauglių – tarptautinė problema. Manoma, kad tokios būsenos yra iki 15 proc. visų paauglių, o kai kuriose šalyse šis skaičius viršija 15 proc.
Be galo skaudu matyti savo vaikus arba anūkus esant tokios būsenos. Todėl turime pabandyti jiems paaiškinti gyvenimo prasmę. Juk gyvenimas toks įvairialypis, toks sudėtingas ir gilus.
Jeigu plaukiojame paviršiumi, esame panašūs į tuos nešvarumus, kurie išplaukia iš gyvenimo sūkurio. Bet jei nersime į gyvenimą ir, svarbiausia, pasieksime jo gilumą, tai rasime ten gyvenimo prasmę, kūrinijos vystymosi programą, ir pamatysime, kad iš tikrųjų mes – ypatingos būtybės Visatoje.
Mūsų gyvenimas turi didžiulę prasmę! Mes galime pakilti aukščiau žvaigždžių, pakilti virš laiko ir erdvės, pasiekti beribę būseną!
Mes turime atrasti ir skleisti šias žinias ne dėl savęs, o dėl savo vaikų ir anūkų, ir pasiekti, kad jie būtų laimingi. Pagalvokime apie tai šiandien!

Iš 2016 m. liepos 17 d. TV programos „Dienos išmintis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas išgelbės jaunąją kartą?

Paauglių depresija

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Komentarų nėra

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Manoma, kad greitai automatizacija ir robotai pakeis didžiąją dalį darbinių specialybių, o žmonėms liks tik kūrybinės profesijos. Ką jūs apie tai manote?
Atsakymas. Tai vienintelis pažangos kelias. Mūsų laikais technologijos, automatizacija ir robotai išstumia žmogaus darbą.
Jei anksčiau mašinos atlikdavo tik mechaninius veiksmus, tai dabar jos gali atlikti veiksmus, atitinkančius žmogaus logiką ir valdančius techniką.
Šiandien laivai, lėktuvai, raketos ir kiti laivai valdomi automatiškai. Jau yra mašinų, kurios keliais važiuoja be vairuotojo. Ir čia nereikalinga ypatinga nuovoka ir technika – tik jutikliai ir valdymo koordinacija, nieko daugiau. Žmogus visiškai atsilaisvins dvasiniam darbui.
Klausimas. O kas bus, jei dirbtinis intelektas taps aukštesnis nei žmogaus? Sakoma, kad tai įvyks jau per artimiausius dešimt metų.
Atsakymas. Jis ir bus aukštesnis. Juk kompiuteris skaičiuoja greičiau už žmogų.
Bet mes kalbame ne apie jį, bet apie dvasinį suvokimą. Kompiuteris niekada negalės pakeisti žmogaus tame, kas nepriklauso šiam pasauliui, ypač jo dvasiniai siekiai.
O visur kitur pakeis, nes visa kita – tai mūsų kūnas ir mūsų kasdieninės gyvybinės funkcijos, kurias galima ramiai užprogramuoti ir įjungti mašinas.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Robotų revoliucija prasideda

Komentarų nėra

Paauglių depresija

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

Komentaras. Amerikoje kenčiančių nuo depresijos paauglių skaičius padidėjo nuo 11 iki 13 procentų. Deja, jie labai retai kreipiasi į gydytojus.
Atsakymas. Jie nesupranta, kad serga depresija. Jie mano, kad toks yra įėjimas į gyvenimą.
Komentaras. Sakoma, kad yra trys svarbiausi depresijos simptomai. Pirmasis – staigus pasiekimų sumažėjimas kadaise klestėjusioje veikloje: moksle, muzikos užsiėmimuose ir t. t. Antrasis – pokyčiai vartojant maistą. Žmogus arba daug valgo, arba visai praranda apetitą. Ir trečiasis – nesugebėjimas sutelkti dėmesį į kažką konkretaus ir noras atsiriboti nuo aplinkinių. Ypač į tai linkę 12–17 m. paaugliai.
Atsakymas. Žmonės tokiame amžiuje ieško egzistavimo prasmės: „Aš pradedu gyventi! Kuo man užsiimti?“ Ir mato, kad nėra kuo užsiimti!
Mūsų laikais didelę pagarbą turėjo fizikai, poetai, muzikantai, matematikai, kosmonautai, tolimojo plaukiojimo kapitonai. Buvo romantika. O šiandien visus domina tik pinigai.
Akivaizdu, kad visi užmojai, romantika nuvertėjo. Jaunimas nežino, kas yra idealas, dėl kurio verta gyventi, kentėti. O juk tai metai, kai norisi save atiduoti kažkokiam aukštesniam tikslui! Ir tada atsiranda pasitikėjimas savimi! Žmogus didžiuojasi savo priklausomybe kažkam aukštesniam, ypatingam!
Anksčiau paaugliai svajojo apie žygdarbius. Net hipiai ėjo paskui grynumo idealus. O dabar visa tai dingo!
Atrodytų, jauni žmonės gali viską turėti, juk nuvažiuoti, sakykime, į Indiją, tas pats, kas nuvažiuoti į gretimą miestą pas senelę. Bet: „Kur man važiuoti, dėl ko, jei aš jau žinau, kas ten yra?“ Ir todėl jiems nieko neliko – jokių aukštesnių tikslų, jokios gyvenimo prasmės!
Aš neįsivaizduoju, kaip galima taip gyventi. Savo laiku blaškiausi tarp pasirinkimų, kuo būti. Mes turėjome labai daug galimybių. O šiandien šis poreikis lieka giliai viduje, tuoj pat užgęsta, nes priešais tarsi nieko nėra.
Štai ir išeina, kad žmogui kyla didžiulis nusivylimas dėl to, kad viduje slepiasi didžiulis poreikis, įtampa, troškimas, o priešais – tuštuma ir ignoravimas, kuris rodo jam gyvenimą. Nėra ko siekti, nėra kur savęs realizuoti. Kur bemiegės naktys?! Kur ieškojimai?! Nieko nėra. Ir todėl žmonės negali savęs surasti. Jaunystėje jie negali suprasti, ko siekti. Stoti į ekonomikos institutą, kad užsidirbtų pinigų?! Ar eiti į tam tikrą mokslą, kuris renka trupinius nuo milijardierių stalo?!
Jie neturi galimybių būti romantikais, jų nesudomino, nenurodė krypties. Jiems viskas neįdomu.
Klausimas. Tai kas bus?
Atsakymas. Kils toks nusivylimas, kad jie panorės sunaikinti šį pasaulį, kuris nieko jiems nežada, o tiesiog verčia gyventi.
Todėl daugėja savižudybių, populiarūs tampa pabėgimai į IGIL ir kitas teroristines organizacijas, narkotikų vartojimas, įsitraukimas į beprotiškus žaidimus internete, svarbiausia – užsimiršti ir kažkuo užsiimti.
Tai prarastoji karta. Mes neturime jiems ką pasiūlyti, jie patys neturi ką pasiūlyti. Apskritai, egzistuojame iš inercijos.
Klausimas. Bet nors kokią išeitį galima pasiūlyti?
Atsakymas. Yra tik viena išeitis. Mes specialiai atsidūrėme tokioje būsenoje, išėjome į finišo tiesiąją, ir mums liko tik viena – visuotinis tarpusavio vienijimasis, kad pasiektume kitą mūsų vystymosi pakopą. O ten jau atsiveria neribotos platumos, pripildymai, užmojai, romantika – viskas!
Todėl mūsų uždavinys – atvesti prie to jaunimą. Subrendo jų nusivylimas ir, nepaisant nihilizmo, vidinis poreikis.
O mes turime teisingai įsukti juos į šią romantiką, į ypatingą pasaulio suvokimą ir atskleidimą. Ne kažkokias pelkes, miškus ir net išėjimą į kosmosą, kad pasisukiotų aplink žemės rutulį, o visiškai kitą, naują pasaulį, į kurį galime pakilti, ten egzistuoti ir vystytis įvairiomis kryptimis, bet kokiose savybėse ir formose – kurti, svajoti, būti lygūs su dievais.
Štai ką galime pasiūlyti jaunimui. Tik reikia rasti teisingą priėjimą prie jų ir pasiūlyti. Problema – tik pirmas kontaktas. Mes turime jį rasti. Neverta laukti, reikia dabar pradėti.

Iš 2016 m. liepos 18 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

10 procentų žemės gyventojų kenčia nuo depresijos

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Kabala apie depresiją

Komentarų nėra

Ar ne per anksti kabalos mokslas atsiskleidė pasauliui?

Kabala, Platinimas

Klausimas. Ar Jums neatrodo, kad kabalos mokslas atsiskleidė per anksti? Jis labai atitrūkęs nuo šiuolaikinio pasaulio. Juk yra daug praktiškesnių metodikų, kuriomis galima pasiekti tegul ir laikiną, tačiau harmoniją su pasauliu.
Atsakymas. Nustebsite, iš tikrųjų draudimas atskleisti kabalos mokslą baigėsi XVI a. Jis buvo paslėptas I a. pradžioje iki XVI a. vidurio, kol į didžiojo mokslininko ir kabalisto Ari rankas pateko knyga „Zohar“. Nuo tada kabalos mokslas palaipsniui tapo prieinamas visiems.
Bet faktas yra tai, kad kabala skleidėsi labai lėtai ir tik tiek, kiek būtina. Žmonės vengė, bijojo jos, nes kabalistai šimtmečius ją slėpė, patys kūrė draudimo užsiimti kabala mitą, skatino laikytis atokiau nuo jos ir taip toliau.
Ari sekėju tapo didysis Baal Šem Tovas, kuris gyveno Rytinėje Europoje. Dauguma paskutiniųjų šimtmečių kabalistų, pradedant Ari, buvo išeiviai iš šių vietų. Todėl šiose vietose liko jų galingų jėgų dvasia.
Taigi kabalos mokslas yra atskleistas labai seniai. Nors tik dabar jį tapo būtina paskleisti po visą pasaulį, nes pasauliui būtina ši metodika. Jis gal dar to nesuvokia, tačiau tai ir nebūtina, nes natūraliu būdu tas poreikis atsiskleistų per karus ir baisias problemas.
Geriau mes platinsime kabalistinę metodiką, ją reklamuosime, pasakosime apie ją vis daugiau ir dažniau, ir taip paruošime žmoniją praktiškai panaudoti ją tada, kai pasaulio būsena taps nebepakeliama.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Brendimo laikas

Kas pasikeitė šiandien?

Visgi kodėl kabala buvo uždrausta?

Komentarų nėra

Naujojo pasaulio ekonomika

Ateities visuomenė, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Ar kabalos mokslas atsako, kokia turi būti naujoji ekonomika, nauji gamybiniai santykiai? Ar šis mokslas apie tai neaiškina?
Atsakymas. Aiškina ir labai rimtai. Baal Sulamas apie tai rašo knygoje „Paskutinioji karta“. Jūs galite įeiti į internetą ir įvairiomis kalbomis paskaityti ar paklausyti mano pokalbių su ekonomistais. Dabartinė ekonomika – tai pereinamoji, paskutiniosios egoistinės kartos, ekonomika. Todėl mūsų pasaulis patiria didžiulę krizę.
Mes turime pereiti šias būsenas, kad suvoktume būtinybę save pakeisti.
Iš viršaus tai nenusileis, iš viršaus ateina tik pasipriešinimas.
Todėl kyla didžiulis prieštaravimas tarp egoistinės mūsų pasaulio sistemos ir altruistinės Aukštesniojo pasaulio sistemos, mes suvokiame, kad turėtume būti tapatūs aukštesniajai sistemai, apie kurią kalba kabalos mokslas. Tada mums kyla poreikis tobulėti, išsitaisyti ir persiauklėti.
Trumpai galiu pasakyti, kad ekonominė sistema, kurioje gyvens būsimoji karta – tai sistema, kur kiekvienas visuomenės narys gaus viską, kas būtina normaliam egzistavimui, bet ne daugiau.
Visa kita bus prieinama žmogui tiek, kiek jis bus susijęs su aukštesniąją sistema. Iš jos žmogus gaus užpildymą ypatinga jėga, nes žmogus – tai noras. Jei mes tinkamai jį formuojame, tai galime prisipildyti iš gamtos (joje ir yra ta jėga) ir egzistuoti amžinoje, tobuloje, begalinėje, nepraeinančioje būsenoje.
Pasauliui reikalingas naujas – nefizinis – užpildymas. Todėl dabartinė ekonomika egzistuoja tam, kad visus susietų, gamintų tik tai, kas būtina ir paskirstytų produktus. Tai idealus tinkamas ryšys tarp gamybininkų, vartotojų ir aptarnaujančio personalo.
O būsimosios kartos ekonomika bus pagrįsta susivienijimu ir tarpusavio užpildymu be konkurencijos ir tik tiek, kiek būtina kiekvienam. Visi kiti ryšiai bus nukreipti į tai, kaip atskleisti aukštesniojo užpildymo šaltinį.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

JAV – 50 milijonų išlaikytinių

Būsimos kartos ekonomika

Finišo tiesioji

Komentarų nėra

Iš kur kyla priešiškumas kabalos mokslui?

Kabala

Klausimas. Mano dukrytė atsisako ragauti kažkokį maistą, sakydama, kad jis neskanus, net neparagavusi. Paaiškinkite šio reiškinio kilmę. Atrodo, kad daugeliui žmonių kabalos mokslas sukelia panašią atmetimo reakciją, nors jie nesupranta jo esmės. Šio reiškinio supratimas labai padėtų paskleisti kabalos mokslą pasaulyje.
Atsakymas. Jei nejaučiame kažkieno skonio, to ir nenorime. Tačiau paragavę pradedame jo geisti, nes liko „rešimo“ – skonio įspūdis.
Kabalos mokslo atmetimas – tai taip pat „rešimo“ nebuvimas, nes kabalos mokslas priešingas mūsų prigimčiai, jis kalba apie egoizmo ištaisymą, o juk egoizmas ir yra žmogaus esmė. Ir todėl tik tie, kurie jaučia įspūdį iš buvusios dvasinės būsenos, pradeda studijuoti ir realizuoti kabalos mokslą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mus kritikuoja?

Kuo ypatinga mūsų organizacija

Kabalos užduotis

Komentarų nėra

Turkija: kas laimės ir kas pralaimės?

Izraelis ir pasaulio tautos, Krizė, globalizacija

Klausimas. Pastaruoju metu pasaulyje įvyko visa grandinė įvykių, kurie dar neaišku, kur nuves. Viskas prasidėjo nuo Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Po to Europos šalyse įvyko daug didelių teroro aktų.
Netrukus po to Turkijoje buvo bandoma įvykdyti karinį perversmą, kuris sukėlė baisią nesantaiką šalies viduje. Ką jūs galite pasakyti apie padėtį Turkijoje?
Atsakymas. Turkija yra Azijos ir Europos kryžkelėje tiek geografiškai, tiek vidumi. Viena vertus, ji priklauso musulmoniškajam pasauliui, kita vertus, įeina į NATO ir tarsi priklauso Europai.
Siena tarp Europos ir Azijos eina per Turkijos sostinę Stambulą, arba, kaip jį anksčiau vadino, Konstantinopolį. Ir ten esantys žmonės jaučia šią vidinę ribą. Turkijoje yra daug žmonių, kurie nori būti europiečiais, nors paskutiniu metu stiprėja dalis, prijaučianti radikaliajam islamui.
Atotrūkis tarp šių dviejų grupių nuolat auga, todėl ateityje mums teks stebėti daug neramumų šioje šalyje. Taip paprastai situacija nepasikeis, nors perversmas nepavyko ir prezidentas Erdoganas turi galimybę įvesti šalyje savo tvarką. Tačiau liaudis tam nelabai pritaria.
Erdogano priešininkai kol kas patyrė pralaimėjimą, bet tai nereiškia, kad jie neturi jėgų. Reikia suprasti, kad dabar visas pasaulis turi pasirinkti vieną iš dviejų kelių. Netrukus pamatysime susipriešinimą Europos šalyse: europietiškoji jėga mažės, o musulmoniškoji, radikaliojo islamo, jėga – didės.
Klausimas. Tai kas iš jų laimės: islamas?
Atsakymas. Nė viena iš jų negali laimėti. Svarstyklės svyruos tai į vieną, tai į kitą pusę ir nė nepasieks pergalės.
Nugalėti turi susivienijimo metodika, kurią siūlo kabalos mokslas, tada visas pasaulis susivienys, ir nebus nei nugalėtojų, nei pralaimėtojų. Kiekvienas, kur jis bebūtų – ar kairėje, ar dešinėje, pajus, kad išsigelbėjimas tik vienybėje. Tik ten glūdi sėkmė, ir kitaip būti negali.
Klausimas. Kaip tada atrodys Turkija: kaip musulmoniška ar kaip Vakarų Europos šalis?
Atsakymas. Šalis bus nei musulmoniška, nei europietiška, o tiesiog tokia, kurioje karaliaus vienybė. Ir taip bus visame pasaulyje. Jeigu Grąžinanti į šaltinį šviesa pasklis per kabalistus į pasaulį, tai visi pajus ir suvoks, kad vienybė – tai vienintelė galima būsena.

Daugiau šia tema skaitykite:

Perversmas Turkijoje

Milijonas dolerių už gerą mintį

Laidavimas – tai atsakas į Gamtos iššūkį

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai