Skirtumai tarp kabalos mokslo ir psichologijos

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmonėms labai sunku suprasti skirtumus tarp kabalos mokslo ir psichologijos bei filosofijos. Ar galėtumėte juos paaiškinti?
Atsakymas. Kabalos mokslas kalba apie pasaulėdarą, grindžiamą dviejų jėgų sąjunga ir susipriešinimu: davimo ir gavimo savybėmis – teigiamos ir neigiamos jėgos bei materijos, esančios tarp jų, kuri yra valdoma abiejų jėgų.
Ši metodika aiškina keturias tiesioginės Šviesos (davimo savybės) plitimo ant gavimo savybės stadijas, ir kaip šios savybės sąveikauja tarpusavyje, gimdydamos įvairias visų jėgų ir elementų variacijas.
Taigi, kabalos mokslas prasideda nuo pačios elementariausios pradžios ir aiškina, kaip viskas išplinta ir vystosi iki mūsų pasaulio.
Psichologija su filosofija su tuo neturi nieko bendra. Kabalos mokslas ypač logiškas. Žmogui, kuris šiuo mokslu užsiima, net jei jis šių jėgų nejaučia, dar neatskleidžia Aukštesniojo pasaulio, vis tiek šios žinios labai įdomios.
Todėl daugelis ateina ir studijuoja kabalos mokslą kaip teoriją, nors nesupranta, kas ten ir kaip. O yra žmonių, kurie mokydamiesi vystosi patys ir nori įgyvendinti tai praktiškai. Viskas priklauso nuo to, kokio tikslo jie siekia.
Mes mokome ir tuos, ir tuos. Nesvarbu, kurio tikslo siekia žmogus, jam suteikiame visas žinias. Pirmas kursas – „Aukštesniojo pasaulio struktūra“ – aiškina pasaulėdaros sistemą. Antrasis kursas – „Praktinis Aukštesniojo pasaulio atskleidimas“ – įveda į žmogaus darbą grupėje.
Bendrai, kabalos mokslas skirtas žmogų pakelti virš savo egoizmo, kuris trukdo mums susivienyti, o psichologija moko, kaip patogiai įsikurti egoizme. Psichologija ir filosofija negali už šių savo rėmų išeiti.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Skirtumai tarp kabalos mokslo ir psichologijos

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Komentarų nėra

Ateities žmogaus auklėjimas, II d.

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip elgiasi tėvai, kurie vaikus auklėja virš savo egoizmo?
Atsakymas. Tėvai turi viską patirti patys, mokydamiesi integralaus auklėjimo kursuose, dalyvaudami seminaruose, jungdamiesi grupėje. Ten supras, ko iš jų reikalaujama kaip iš žmonių ir iš tėvų.
Iš esmės jie mokosi, kaip turėdami visą savo blogą prigimtį vis dėlto galime organizuoti tokią visuomenę, kurioje būtų gera visiems. Visi esame blogi iš prigimties, tai ką gi reikia padaryti, kad gyventume gerai ir nesuvalgytume vienas kito? Iki kokios ribos galime nusileisti savo egoizme? Juk nelauksime, kol žmonės pradės vienas kitą virti pietums?
Viskas priklauso nuo aiškinimo, ir visų pirma reikia mokyti tėvus. Po to šie tėvai atves savo vaikus į tuos pačius būrelius, kur patys mokėsi, kaip teisingai susijungti vieniems su kitais. Tai turi tapti nacionaline programa, o po to ir pasauline. Visiems taps aišku, kad žmonija neturi kitos išeities, kaip tiktai įgyti naują išsilavinimą, kuris leistų ištaisyti patiems save.
Turime trūkumą, kuris mus paverčia piktavaliais gyvūnais, blogiausiais iš visų. Juk vilkas ėda tik dėl to, kad pasisotintų, ir jo egoizmą riboja tas mėsos kiekis, kurį gali suėsti. O žmogaus egoizmas neribotas ir jis pasiruošęs praryti visą pasaulį. Dėl to mums reikia kur kas rimtesnio auklėjimo nei paprastiems gyvūnams. Tai vertėtų suvokti visiems, antraip pasaulis nustos egzistavęs.
Savo vaikams paliekame blogą palikimą: susiskaldžiusią visuomenę, vis labiau augančią žmonių nelygybę, žemėlapyje problemines zonas, kur pavojinga kelti koją.
Pasaulis tampa vis grėsmingesnis ir žmogus ieško sau saugios užuovėjos. Bet dar svarbiau jam užtikrinti saugumą savo vaikams. Galbūt šiuolaikinės visuomenės blogio suvokimas privers mus ryžtis pokyčiams.
Klausimas. Egoistiniai sūnaus reikalavimai sukelia mano paties egoistinę reakciją. Kaip galiu reaguoti naujai, atsiribojęs nuo savo egoizmo?
Atsakymas. Tai labai nelengva ir reikalauja ilgo mokymosi, kuris iš esmės niekada nesibaigia. Juk žmogus gimsta egoistas ir egoizmas kalba jo viduje visą gyvenimą. Todėl jis turi visą gyvenimą užsiimti savo egoizmo taisymu, laikydamas jį teisinguose rėmuose ir teisingai išreikšdamas.
Klausimas. Ar tai reiškia, kad nepyksiu ant vaikų, nesproginėsiu?
Atsakymas. Kalba ne apie tai, kad reikia išmokti gražių nelyg anglų džentelmeno manierų. Žmogus turi žinoti, kad ypatingu būdu naudodamas savo egoizmą kitų labui jis pakelia save į naują egzistavimo lygmenį, ir tai jam yra didžiulis atpildas.
Nepaisydamas jame liepsnojančio egoizmo, jis nori kitiems gero vietoje blogo, ir todėl ima gyventi dviejuose pasauliuose vienu metu. Savo egoizmo viduje žmogus jaučia šį pasaulį, o pakildamas virš egoizmo davimo ir meilės artimui link jis pajaus aukštesnįjį pasaulį – ypatingą, aukštesnį egzistavimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, I dalis

Jaunųjų tėvų mokykla

Integralus visuomenės auklėjimas

Komentarų nėra

Būsimas pasaulis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas kabaloje vadinama kitu ar būsimu pasauliu?
Atsakymas. Būsimas pasaulis – tas, kurį suvoksiu studijuodamas kabalą. Jis yra kitas, nes yra kitame suvokimo lygmenyje.
Tačiau tai realus pasaulis. Man tereikia šiek tiek pakeisti savo savybes iš gavimo į davimą ir išvysiu priešingą pasaulį.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsimas pasaulis – kitą akimirką

Neiškreiptas egoizmo pasaulio vaizdas

Už alegorijų slypi dvasinis pasaulis

Komentarų nėra

Grupė = 10 + žmonija

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманGrupė yra tarp žmogaus ir aukštesniosios jėgos. Žmogus neturi jokių galimybių dirbti su aukštesniąja jėga, ką nors gauti ar duoti jai, aplenkdamas grupę. Ir net jei jam atrodo, kad prieš dešimt metų buvo vienas, vis tiek priklausė grupei, tik tai buvo paslėpta nuo jo.
Ir dabar sėdi „atsitiktinėje“ grupėje atsiskleidžiančia skirtingos galimybės, kaip užmegzti ryšį su Kūrėju.


Grupė yra visada, būtent ji ir vadinama „žmogumi“, „Adomu“. Grupė – tai visa sistema: ir dešimtukas, ir visa žmonija. Todėl, jei žmogus nori kreiptis į Kūrėją pats, apeidamas grupę, jis klysta. Iš tokio kreipimosi nieko rimto nebus, taip elgiasi pradedantieji. Jei žmogus tikrai nori užmegzti ryšį su Kūrėju, turi įsijungti į grupę ir joje atskleisti Kūrėją.
Niekada nieko negalėsime pajausti virš grupės, juk Kūrėjas yra joje. Grupė – nuolatinė struktūra, tik paslėpta, Kūrėjas irgi pastovus elementas, tačiau paslėptas. Grupė neva turi fizinį įsikūnijimą, tarsi matome draugus.
Tačiau tą akimirką, kai mums atsiskleis tikroji grupė, t.y., dvasinė sritis, dvasinė kokybė, jos viduje atsiskleis ir aukštesnioji jėga, Kūrėjas. Vienas negali būti be kito.

Iš 2018 m. birželio 29 d. pamokos „Iš bejėgiškumo iki šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip žvelgti į grupę?

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Evoliucijos siurprizai, III d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Istorija rodo, kad prieš didžiulius evoliucijos šuolius ir kažko naujo gimimą visada būna rimta krizė, kaip ledynmetis. Jei mūsų laukia naujas evoliucijos šuolis, ar tai reiškia, kad krizė neišvengiama?
Atsakymas. Naujas evoliucijos šuolis yra susijęs su vidine žmogaus raida. Turime įsitikinti, kad pasiekėme mūsų egoistinio vystymosi pabaigą ir to nebegalime tęsti. Jei išliksime savo egoizme, negalėsime tobulėti, nes dėl mūsų netinkamų ryšių gyvenimas vis blogės.
Yra tik dvi alternatyvos. Arba turėsime nutraukti mus jungiantį tinklą, o tai, matyt, yra neįmanoma, nes jis atitinka vidinį žmogaus poreikį; sunku įsivaizduoti, kaip galėtume sunaikinti visas sukurtas sistemas: „Facebook“, „Google“ ir t. t. Arba mums teks ištaisyti savo prigimtį, savo egoizmą, kad linkėtume vienas kitam gėrio, o ne blogio.
Klausimas. Naujas evoliucijos šuolis susijęs su socialiniais tinklais? Mums reikia išmokti gyventi juose?
Atsakymas. Socialiniai tinklai – tai veidrodis, demonstruojantis mums mūsų tikrąjį veidą. Mes juose matome save.
Svarbiausia, ką turime pakeisti savyje, kad pereitume į naują evoliucijos etapą, yra mūsų vidiniai motyvai, mūsų noras, kad kitam būtų gera ar bloga. Tai – esmė evoliucijos šuolio, kuris perkels mus iš šiandienos į rytojaus pasaulį.
Klausimas. Šių dienų žmogus nuo ryto iki vakaro išgyvena nuolatinę įtampą ir problemas dėl šeimos, vaikų, darbo. Kaip tokioje amžinoje įtampoje galima rasti laiko pamąstymui apie savo ištaisymą ir evoliucijos šuolį?
Atsakymas. Mes matome, kaip Amerika susiskirstė į dvi nesutaikomas dalis: liberalus ir konservatorius, ir milijonai žmonių randa laiko dalyvauti demonstracijose, ginčuose, kurie vyksta socialiniuose tinkluose. Jei egoizmas padalino žmones į polius – pliusą ir minusą, tai akivaizdu, kad jie naudoja visas įmanomas priemones kovai vienas su kitu.
Klausimas. Suprantama, susipriešinimui visada atsiras laiko. Tačiau, kaip rasti laiko pagalvoti apie savo noro ištaisymą ir vietoj blogio, linkėti kitiems gėrio?
Atsakymas. Laiko pamąstymui apie savo išsitaisymą atsiras, jei žmonės supras, kad kitaip jie sunaikins vienas kitą.
Klausimas. Kas turi praeiti šį naują evoliucijos etapą, tai yra pasikeitimą nuo noro sunaikinti kitus iki noro jiems padėti: tik jauni žmonės, ar atvirkščiai, tik pagyvenę?
Atsakymas. Šį pasikeitimą turi praeiti absoliučiai visi, ir tai bus valstybinė programa, vyriausybės sprendimu paskleista nauja ugdymo ir švietimo sistema. Pirmiausia reikia paaiškinti žmogui, kad jis turi daug problemų, nes yra pilnas neapykantos ir visą laiką mąsto, kaip padaryti kitiems blogiau.
Naujo švietimo eigoje žmonės supras, kad būtina pakilti virš savo egoizmo. Nesvarbu, kokius trūkumus matome vienas kitame – visa tai piešia mums vidinis demonas, kurį turi kiekvienas iš mūsų.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 932-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos siurprizai, I d.

Evoliucijos siurprizai, II d.

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Ateitis kuriama dabartyje, I d.

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuo senų senovės žmogus norėjo žinoti, kas jo laukia ateityje. Buvo pranašų, aiškiaregių, orakulų… Ir šiandien žmones labai jaudina jų ateitis. Kas yra „ateitis“?
Atsakymas. Ateitis yra tai, ką mes kuriame dabartyje. Supratimas „praeitis-dabartis-ateitis“ egzistuoja tiktai mūsų suvokime. Sunku paaiškinti laiko sąvoką paprastam žmogui mūsų pasaulyje, nes tam reikia pakilti virš laiko, judėjimo ir erdvės.
Viską reikia ištirti žmogaus atžvilgiu, t. y. suprasti, kad tiriame tai, kas vyksta ne pasaulyje, o mūsų pasaulio suvokime. Tai yra žmogus jaučia pasikeitimus tik dėl to, kad jis pats keičiasi, o ne dėl to, kas vyksta aplink jį. Jeigu matau uraganą, lietų, sausrą, žiemą, vasarą, tiksliau būtų manyti, kad jaučiu tokias būsenas savyje.
Suvokiu savyje visą pasaulį: akmenis, gyvūnus, augalus, žmones – tuos, kas buvo, yra ir bus. Visa tai egzistuoja mano suvokime.
Dėl to man reikia ištirti, kodėl mano pojūčiai skirstomi į tokias tris kategorijas: praeitis, dabartis, ateitis. Žinodamas tai, galiu teisingai reaguoti į tikrovę. Išeina, kad tikrovė neegzistuoja nepriklausomai nuo manęs, o nustatoma pagal mano suvokimą.
Kabalos mokslas sako, kad mano išorėje niekas nesikeičia – viskas vyksta tiktai viduje, mano suvokime, kuris kinta kasdien, kiekvieną akimirką.
Tai viską keičia. Juk jeigu pasaulis būtų ne mumyse, mūsų galimybės paveikti pasaulį būtų labai ribotos. Suprantama, jeigu numatome sausrą, potvynį, žemės drebėjimą, tai padeda mums apsiginti nuo išorinių pavojų: pastatyti pylimus arba pasitraukti iš pavojingos vietos, tačiau nepanaikina paties smūgio.
Jeigu suprantu, kad potvynis vyksta ne išorėje, o mano vidiniame suvokime, tai galiu save organizuoti taip, kad cunamis visai neateitų. Galiu savyje susikurti visai kitą pasaulį, kur šviečia saulutė, ir viskas nuostabu. O, galbūt, save jausiu kitoje dimensijoje, kitame pasaulyje. Jeigu viskas priklauso nuo mano suvokimo, man tik reikia žinoti, kaip valdyti savo pojūčius, kaip sukurti gerą išorinį pasaulį. T. y. tai aš skirstau pasaulį į vidinį ir išorinį, ir sakau, kad galiu pakeisti tiktai savo vidinį pasaulį, savo pojūčius, o išorinio pasaulio – ne. Čia svarbiausia, ką priimti kaip konstantą, o ką – kaip kintamąjį, kurį galima keisti. Jei save laikome pastoviais, o išorinį pasaulį kintančiu, tuomet mums reikia nuo jo gintis.
O jei mes suvokiame išorinį pasaulį kaip pastovų, nekintantį, kaip sako kabalos mokslas, kad Aukštesnioji šviesa yra absoliučioje ramybėje, o visi pokyčiai ir išsitaisymas vyksta žmogaus viduje, tuomet išeina, kad galime pakeisti save ir gauti tokią tikrovę, kokią tik norime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra suvokimas kabaloje?

Išeiti už laiko ribų

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Komentarų nėra

Žemiška meilė – prisipildymo trauka

Dvasinis darbas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks ryšys tarp dvasinės meilės šaknies ir jos žemiškosios šakos?
Atsakymas. Žemiškoji šaka – tai mano vienašališkas egoistinis požiūris į save, brangiausiąjį, kai aš kaip šuo suku nosį ten, kur dar galiu patirti malonumą, ir tiktai tai mane veda į priekį.
Komentaras. Bet žmogui duodamas toks supratimas kaip „pirmoji meilė“, kai galvoji tiktai apie savo meilės objektą…
Atsakymas. Tai reiškia, kad mane traukia toks didelis malonumas, kad negaliu galvoti apie nieką kitą: nei apie maistą, nei apie pasivaikščiojimus, nei apie mokslus, nei apie sportą. Tai – egoistinis hormonų vystymasis. Tampu vyru, jaučiu hormonų audras, nesuprantu, kas tai yra, kaip jas realizuoti. Mane kankina neaiškios spėlionės, mane traukia prie objekto jas realizuoti. Štai ir viskas. Kokia gi tai meilė?
Mano mama, pagal išsilavinimą gydytoja, pasakojo man, kaip tam tikrų medžiagų injekcijomis galima sukelti žmogui meilės būseną. Tas pats ir čia. Nė nemanau tyčiotis iš šio jausmo. Atvirkščiai, jis labai vysto mus, kai vyksta perėjimas iš paauglystės į jaunystę. Tai labai naudinga savybė, bet ji – grynai egoistinė.
Klausimas. Nejau tame nėra Gamtos sumanymo?
Atsakymas. Žinoma, yra: Gamta turi sumanymą dar labiau išvystyti mūsų egoizmą.
Klausimas. Ar tai – gera būsena?
Atsakymas. Bet kuris vystymasis – geras, bet kai egoizmas išsivystys galutinai, jį reikės kažkokiu būdu ištaisyti. Fiziologinis žmogaus vystymais baigiasi 18–22 metais, tačiau kartais gali tęstis ir ilgiau, nes veikiant supančiai aplinkai kyla įvairiausių kitų potraukių.
Iš principo, žmogaus norų rinkinyje yra maistas, seksas, šeima, turtai, garbė ir žinios – iš viso šešios pagrindinės savybės, kuriose vystosi mūsų egoizmas. Nieko kito neturime.
Nuolat skaičiuoju, kas man naudingiau, ką labiau myliu. Jeigu vyrauja žinios, tai visa kita galiu užmesti, nustumti. Panirsiu į mokslą, ir jis visiškai įtrauks mane. Tai – irgi meilė.
Taigi, meilė – tai prisipildymo trauka, būdinga kiekvienam žmogui.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dukart apie meilę

Meilė meilei nelygu

Kabala apie žemišką meilę

Komentarų nėra

Dievo nėra

Kūrėjas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Mano reakcija į aplinkinius – tai mano reakcija. Išorinį pasaulį suvokiu pagal savo reakcijas į viską. O kur čia Dievas?
Atsakymas. Dievo nėra. Mes į jį apskritai neapeliuojame. Mes kreipiame dėmesį tiktai į save, į tai, kas mumyse, į tai, kad mums reikia pakeisti savo vidinį nusistatymą, nusistatyti teisingam realybės suvokimui, ir tada ateisime prie teisingo tikslo trumpiausiu, gėrio keliu.
Kuo čia dėtas Dievas? Jo nėra. Dievą sukuriame savyje.
Mūsų pati geriausia, patogiausia būsena, pati geriausia, aukščiausioji jėga, kuri mus visus paverčia pačiais nuostabiausias ir sėkmingiausiais, vadinasi Dievu.
Su tokiu Dievu aš sutinku.
Klausimas. Mano reakcija į aplinkinius – tai vis dėlto mano reakcija?
Atsakymas. Žinoma.
Klausimas. Išorinį pasaulį suvokiu pagal savo reakcijas į viską?
Atsakymas. Suprantama. Iš kur žinau, kas yra išorinis pasaulis? Tai yra tai, ką aš suvokiu. Tad kiekvieno žmogaus išorinio pasaulio suvokimas kitoks.
Klausimas. Ir visa tai, vienaip ar kitaip, kreipia mane į mano pačią patogiausią būseną?
Atsakymas. Tiktai tuo atveju, jeigu žinai, kaip to siekti.
Klausimas. Kodėl gi visąlaik taip nepatogiai jaučiuosi?
Atsakymas. Nes painiojiesi, nežinai, visuomet sukiesi vienoje vietoje, ir taip baigi savo gyvenimą, nieko nepasiekęs ir neįminęs jo mįslės. O juk jame nėra mįslės! Mįslė – kaip pasiekti man pačią geriausią, optimaliausią, nuostabiausią būseną! Bet pats nežinau, kas tai yra!
Paklausk žmonių, ko jie norėtų savo gyvenime pasiekti, ir jie pasakys tau tokias kvailystes: pinigų, šlovės, žinių, garbės, valdžios, sveikatos. Bet juk visa tai baigiasi. O kokia viso šito vidinė prasmė? Deja, žmogus to nežino, jis nekelia sau šio klausimo. Vadinasi, mums visa tai reikia atskleisti. Tam ir yra kabalos mokslas.

Iš 2017 m. spalio 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Dievas?

Atskleisti Kūrėją

Ar Dievas yra?

Komentarų nėra

Aukštesniosios jėgos diktatas

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gyvūnai jaučia Kūrėją?
Atsakymas. Ne. Aukštesnioji jėga veikia juose tik automatiškai, kaip, beje, ir žmonėse. Mūsų pasaulyje manome, kad vienas žmogus blogas, kitas geras, vienas protingas, kitas kvailas, ir nė nenutuokiame, kai viską nulemia tik Kūrėjas, ir niekas daugiau. Niekas neturi valios laisvės, visi daro tai, ką jiems diktuoja aukštesnioji jėga. Tačiau tai nuo mūsų paslėpta.
Tai pamažu atsiskleidžia žmonėms, kurie artėja prie Kūrėjo jautimo. Jie ima jausti savo sąveiką su Kūrėju: ar jie tiesiogiai su Juo susiję, ar jie pildo Jo valią ir pan.
Klausimas. Ar žmonėms, kurie artėja prie Kūrėjo, gaila visų tų, kurie veikia kaip užprogramuoti robotai?
Atsakymas. Kai žiūri į savo mažąjį sūnų, matai, kaip jis valdomas. Ir kas iš to? Ar tau jo gaila?
Nereikia su paprastu žmogumi kalbėti šia tema. Tik tuo atveju, jeigu jam atsiras galimybė ištaisyti save. O jeigu jis nėra atitinkame kolektyve ir neturi tokio poreikio, tai jokiu būdu nereikia to daryti. Kaip pasakyta: „Nestatyk kliūčių priešais akląjį.“

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur slypi valios laisvė?

Ties pasirinkimo tašku

Aplenkiant likimo smūgius

Komentarų nėra

Bendrame tinkle

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pasaulinės sielos vienybė reiškia, kas visų per istoriją buvusių kabalistų sielos dabar su mumis palaiko ryšį?
Atsakymas. Jie per modemą nesusisiekia su mumis, tačiau mes nuolatos esame viename bendrame tinkle.
Klausimas. Kažkada patarėte, kad mes jiems užduotume klausimus tiesiogiai. Kaip to išmokti?
Atsakymas. Užduokite, klauskite, ir jumyse ims vystytis tam tikri vidiniai pojūčiai.

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra vienybė?

Teisingas dešimtukas

Didieji kabalistai – ypatingos sielos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai