Ar galima pragyventi be egoizmo?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalos mokslas yra asmeninio noro pažinti Kūrėją patenkinimas, vadinasi, tai irgi yra egoizmo apraiška? Mes negalime gyventi be ego?
Atsakymas. Žinoma! Egoizmas neišnyksta, jis lygus gėriui. Abi sistemos turi egzistuoti viena priešais kitą. Taip ir pasakyta: „Vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas“: Kūrėjas viršuje, gėris, o kūrinys, blogis, – po juo.


Ir mes privalome tinkamai derindami gėrį su blogiu, pakilti pas Kūrėją.
#235987

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gėris ir blogis_2

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Gėris ir blogis_1

Komentarų nėra

Kaip elgtis aplinkoje

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei viskas, kas vyksta aplinkui, – mano suvokimo funkcija, galbūt tai, kas man rodosi blogis, yra gėris?
Atsakymas. Iš tikrųjų, tai, kas tau atrodo blogis, – iš esmės yra gėris.
Jei mes norime teisingai suvokti pasaulį, tam egzistuoja visas kodeksas.
Su svetimais mane supančiais žmonėmis aš turiu elgtis itin formaliai ir mandagiai. Grupės draugų atžvilgiu reikia elgtis, kaip parašyta straipsniuose apie grupės darbą.
Šiuos straipsnius reikia gerai išnagrinėti, išrašyti iš ten sąlygas, apibrėžimus, principus ir išmokti, kaip teisingai elgtis su draugais. Ir tada šiame ryšių tinkle jūs pradėsite jausti Aukštesnįjį pasaulį.
Kai žmogus tai atskleidžia, jis supranta, kad pasaulyje nėra blogio.
#227441

Iš 2017 m. gruodžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinas variklis

Aplinka nulemia sąmonę

Grupė = 10 + žmonija

Komentarų nėra

Mokytojai ginkluojasi

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Floridos Senatas balsų dauguma priėmė įstatymo projektą, pagal kurį mokytojai gali nešiotis ginklą. Kuo tai gali baigtis? O jei mokytojui staiga kils noras šaudyti?
Atsakymas. Nėra ką daryti, – tinkamo auklėjimo niekuo nepakeisi. Galima pastatyti dar tūkstantį kalėjimų – tai nepadės. Iš tiesų lieka tik auklėjimas, kuriuo niekas neužsiima. Tai – pasaulinė problema.
Klausimas. Kas turi įvykti, kad auklėjimo būtinybė taptų rakštimi širdyje ir žmogus privalėtų tuo užsiimti?
Atsakymas. Turi ateiti suvokimas, kad be tinkamo auklėjimo žmogus daro žalą ir sau, ir kitiems. Tai turi būti tiek sąmoninga, atsižvelgiant į tai, kiek daug mokame už tai kančiomis, pinigais ir viskuo kitu, kad būtume pasiruošę persiauklėti.
Pirmas teisingo auklėjimo įsakymas – žmogaus prigimties tyrimas. Reikia supažindinti su juo žmones per žiniasklaidą, švietimo įstaigas, visomis priemonėmis.
Klausimas. Tačiau kaip įveikti žmonių nesupratimą?
Atsakymas. Tai tarsi siena, kuri stovi priešais žmoniją. Tačiau kitaip nieko nesugebėsime padaryti.
Klausimas. Ar gali Kūrėjas per akimirką pakeisti žmogaus mąstymą?
Atsakymas. Negali. Neturi teisės. Kitaip visa kūrinija neturi prasmės. Duota išsitaisymo metodika, ji yra tavyje – prašom, veik. Jei tu pats to neieškosi, rimtai nerealizuosi savyje ir visuomenėje, tai nepasieksi naujo auklėjimo lygmens.
Žmogus turi įsisąmoninti, kad jei jis nepasikeis, tai nei jis, nei pasaulis neturės ateities, ir gyvenimas bus pilnas nesibaigiančios kančios – jo ir jo vaikų, visų.
#226392

Iš 2018 m. kovo 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Negrįžti į šį pasaulį

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia sistemos dalis nusprendžia, kiek kartų turiu mirti ir gimti? Ar studijuodamas kabalą galiu tai paveikti?
Atsakymas. Galite. Rabašas parašė straipsnį, kuris taip ir vadinasi „Kaip daugiau nepersikūnyti“. Tai priklauso nuo žmogaus. Susitarkime, kad grįžti į šį pasaulį daugiau nebenorime. Pabaigsime šį įsikūnijimą, šiame žemiškame gyvenime pabaigsime viską, ką mums reikia atlikti, ir atsisveikinsime su šiuo pasauliu.
Juk nėra nieko blogiau už jį. Tai pats žemiausias pasaulis – būsena, kurios atžvilgiu bet kuri dvasinė būsena aukštesnė, sąžiningesnė, geresnė.
Klausimas. Ką reiškia „pabaigti su šiuo pasauliu“?
Atsakymas. Tai reiškia būti savo savybėmis panašiam į kitą pakopą.
#235849

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Amžinojo gyvenimo paslaptis

Sielos reinkarnacija

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Komentarų nėra

Kas daro žmogų ypatingu?

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei žiūrėsime į bandą gyvūnų, tai matysime, kad jie gyvena tarsi kažkokioje komunistinėje visuomenėje, kur viskas bendra. O žmogus – tai gamtos mutacija, ypatinga būtybė, kurioje staiga pradėjo vystytis egoizmas?
Atsakymas. Žmogaus gyvūninis kūnas yra paprasta būtybė, tačiau jame egzistuoja žmogiškas egoizmas, kuris jį pakelia virš gamtos.
Visoje gamtoje – negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje – nėra egoizmo, yra tik instinktas, noras išgyventi. Instinktyvus siekis išgyventi, griežtų gamtos dėsnių vykdymas šiuose lygmenyse įrašytas kaip kietajame diske, kaip nuolatinėje atmintyje ir nėra laikomas egoizmu.
Egoizmas – tai troškimas pertekliaus, kai aš noriu daugiau negu man reikia materialiam egzistavimui. Jei aš kovoju už savo išlikimą – tai ne ego.
Egoistinis priedas daro žmogų ypatingą. Todėl jis išeina iš gyvūninio lygmens ir vystosi, kaip ypatinga būtybė.
#226316

Iš 2017 m. lapkričio 13 d. TV programos „Paskutinė karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Žmogus, kuris nepasiduoda

Komentarų nėra

Dvasinio darbo ypatingumas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKodėl iš anksto negalime žinoti dvasinio kelio ir eiti juo taip, kaip materialiu, gaudami jėgas, žinias, protą? Juk moksle ir visuose materialiuose reikaluose taip vyksta – visur, išskyrus dvasingumą.
O dvasingumas reikalauja iš mūsų atlikti veiksmus dar iki tol, kol jį suprasime, ir net iki tol, kol įstengsime jį atlikti.
Kitaip tariant, neturime jėgų vienytis, tačiau stengiamės tai atlikti, neturime jėgų suprasti veiksmo, bet vis tiek veikiame, tarsi suprastume. Tik taip galima eiti pirmyn.
Tai didelis sunkumas, tačiau neturėdami jėgų, proto, supratimo, nejaučiant dvasinio veiksmo vis tiek turime jį realizuoti. Tai rimta kliūtis. Bet koks nurodymas, pasakytas mokytojo ar aprašytas kabalistinėse knygose, kol nesuprasime mūsų šiandieniniuose jutimo organuose, neatitiks mūsų supratimo ir jėgų, todėl nieko negalėsime atlikti.
Tačiau mums nereikia nieko atlikti, mūsų užduotis – pasistengti atlikti, įsitikinti, kad negalime, sukaupti norą ir su tais norais kreiptis į Kūrėją, paprašyti Jo jėgos, supratimo, jautimo. Tiksliau sakant, prašome Jo padėti mums atlikti veiksmą. Neprašau nieko daugiau, tik gebėjimo atlikti tai, kas man skirta.
Problema ta, kad reikia eiti prieš savo protą ir širdį, aukščiau žinojimo ir pojūčių. Jaučiu, kad draugai mane atstumia, bet turiu su jais susivienyti. Protu suvokiu, kad verta daryti visiškai priešingai, nei sako mokytojas, tačiau tuo pat metu esu pasirengęs išpildyti jo nurodymus, kaip mažas vaikas instinktyviai klausantis tėvų.
Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo. Skirtumas tarp materialaus ir dvasinio pasaulio tas, kad dvasiniame neturime jokios galimybės vadovautis savo pačių protu ir pojūčiais. Priešingai, reikia džiaugtis, kad eini aukščiau proto ir jausmų.
Juk jeigu veiki remdamasis protu ir jausmais, sutikdamas protu ir širdimi, tai bus materialus veiksmas, iš kurio nieko dvasinio neišaugs.
Pasistenkime suprasti šį unikalų principą. Baal Sulam sako: „Skirtumas tarp materijos ir dvasingumo tas, kad materijoje jėga eina pirmiau už veiksmą, kaip pasakyta – „Pirmiau pašauksite, ir Aš atsakysiu“.“
Kitaip tariant, veikiame pagal logiką, protą, jausmus, supratimą. O jeigu nesuprantame – nedarome. „Juk ten veikia tokia pati tvarka, kaip taisymosi pabaigoje (gmar tikun), kai nėra atliekama nieko, kol nebus jėgų atlikti to, kas reikalaujama.“
Taip bus taisymosi pabaigoje, nes mūsų kelim bus pasirengę viską priimti. Mūsų pasaulyje naują atradimą atliekame tada, kai mūsų suvokimas pasirengęs jį priimti. Ir todėl gyvenime menkoje srityje iš visos didžiulės pasaulių sistemos, ši sritis vadinama įsivaizduojamu pasauliu, nes nieko nedarome, kol negausime jėgos to daryti.
O dvasiniame pasaulyje, neturėdamas jėgų veikti, turi pasistengti atlikti. Tu stengiesi, įsitikini, kad neturi jėgų ir tikrai žinai, kokiu jėgų tau trūksta ir kam. Iš to gimsta malda, per kurią susisieksi su Kūrėju.
Toks ir yra visas dvasinės tikrovės tikslas: ne jėga prieš veiksmą, o pirmiau reikia mūsų veiksmo, kad gautume jėgą. Privalome pradėti dvasinį darbą neturėdami jėgų, proto, jausmų, supratimo, jokio noro jį atlikti. Kaip pasakyta: „Atlikti, kas nurodyta, kad išgirstume Nurodančiojo balsą“.
#235739

Iš 2018 m. lapkričio 1 d. pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 164, „Skirtumas tarp materijos ir dvasingumo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus darbas ir Kūrėjo darbas

Latentinis dvasinio darbo periodas

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra

Ant aukštesniojo pasaulio prieangio

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl iki šiol jūsų mokiniai nepasiekė dvasinio pasaulio, juk dauguma mokosi po 10, 15 ir 20 metų?
Atsakymas. Jie praktiškai stovi prie įėjimo į dvasinį pasaulį. Dabar toks laikotarpis, kai turime jį suvokti. Tai artimiausios ateities užduotis.
Tačiau tai ypatingas procesas, juk turime visiškai prilygti tai būsenai, kurią pasieksime. Kita būsena visuomet ruošiama ant ankstesniosios, kad jau suprastum, su kokiais instrumentais į ją įeini, ką turi daryti, kaip prisitaikyti prie jos, ir kaip pritaikyti ją prie savęs.
Kai atsiskleidžia aukštesnysis pasaulis, negali staiga atsidurti kažkur, ko negali teisingai suvokti. To tiesiog nepamatysi, neapibrėši. Tau reikia paruošti savo savybes, kad aiškiai suprastum, kaip reaguoti į skirtingas pokyčius savo mintyse, noruose, pojūčiuose, kurie tampa visiškai nauji.
Tu tarsi patenki į tam tikrą tarpžvaigždinę erdvę, kurioje egzistuoja visai kiti dėsniai, ir turi juos žinoti.
Klausimas. Ar yra koks nors ryšys tarp dvasinio proceso suvokimo ilgumo ir žmonių kiekio?
Atsakymas. Taip. Žmonių kiekiu galima sutrumpinti laiką.
#235895

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Nuo egoizmo iki meilės – vienas žingsnis į viršų

Machsomas – psichologinis barjeras

Komentarų nėra

Ar egzistuoja tamsos jėgos?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip iš kabalos pozicijų vertinti tamsos jėgas: velnius, demonus? Kaip jiems priešintis?
Atsakymas. Nėra jokių velnių ir demonų. Tai visur mūsų baimės, ligoti įsivaizdavimai apie blogio jėgas, galinčias mums pakenkti.
Neegzistuoja jokių šmėklų, be tų, kurias galite aiškiai suvokti rega, klausa, įvairiais jutimais ir apie tai papasakoti kitiems. Nėra ko įsivaizduoti sau velnių ir netgi gerųjų fėjų.
Klausimas. Knygoje „Zohar“ paminėtas žodis „satan“ (velnias). Ką tai reiškia?
Atsakymas. „Satan“ (iš hebrajiško žodžio „sotė“ – išmušti) – reiškia jėgą, kuri išveda žmogų iš teisingo kelio.
#235282

Iš 2018 m. liepos 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar egzistuoja šėtonas?

Blogis – pasaulio pagrindas

Gėris ir blogis

Komentarų nėra

Atlygis – jaustis prasikaltėliu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra koks nors ženklas, kad gerai padirbėjome ir prie mūsų priartėjo grąžinanti į Šaltinį Šviesa?
Atsakymas. Jei gerai padirbėjome, vadinasi, atsidūrėme „duobėje“. Tai gero darbo rezultatas ir drauge atlygis. Juk tam, kad pakiltum arčiau Kūrėjo, reikia turėti didžiulį neištaisytą norą. O jį gauni tik tiek, kiek esi pasirengęs su juo susitvarkyti.
Tai ir yra atlygis: vietoj medalio tau duoda tokius papildomus egoistinius norus, kad krenti į juos ir viskas tampa tamsu, erzina, atrodo be prošvaisčių.
Jausdamas bejėgiškumą žmogus nori išsikapstyti iš tos duobės. Bet ne dėl savęs, o kad duotum ir mylėtum. Ir kuomet jis stengiasi išsikapstyti iš jos dėl kitų, tuomet tą duobę paverčia kalnu.
Klausimas. Išeitų, kad atlygis – jaustis prasikaltėliu?
Atsakymas. Taip. Tai kita sistema, kita Tora. Čia svarbiausia – vidinis aiškinimasis.
Klausimas. Žemiausias duobės taškas – jausmas, kai žmogus negali pasijudinti iš vietos?
Atsakymas. Taip, tai panašu į kalėjimą – duobę, į kurią buvo įmestas Josef Egipte.
Klausimas. Kaipgi jis išsikapanojo iš jos, juk negalėjo savo jėgomis?
Atsakymas. Jis įrodė kepėjui, sėdėjusiam kartu su juo, kad gali būti naudingas faraonui. Tuomet tas pranešė faraonui, kad yra žmogus, žinantis viską į priekį. Taip Josef išsikapstė iš duobės. Čia kalbama apie itin sudėtingą sistemą.
Negalima eiti per egoizmą tiesiogiai, dirbti su juo kakta kakton, juk jis ir yra mūsų prigimtis. Turime visąlaik parodyti jam, kad visa tai – jo naudai.
Faraonas turi pajausti, kad reikia Josef, ir tik tada, negalėdami naudotis egoizmu, imsime jo atsikratyti.
#235888

Iš 2018 m. balandžio 18 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusidėjėlis ir teisusis – viename žmoguje

Kiek augs Faraonas?

Nusikaltimus uždengti meile

 

Komentarų nėra

Kai Kūrėjas tampa partneriu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei aš – Kūrėjo partneris, tai kaip aš įsipareigojęs Jam, o jis – man?
Atsakymas. Tu gali būti Kūrėjo partneriu tik tiek, kiek jūs abipusiai prasiskverbiate vienas į kitą, tarpusavyje esate priklausomi vienas nuo kito. Tai labai įpareigoja ir padeda. Jūs įgyjate tikrą draugą.
Nėra pasaulyje didingesnio jausmo už tą, kai žmogus pajaučia Kūrėją kaip draugą. Aukščiau šio atradimo nieko nėra: dingsta visos baimės, abejonės, problemos. Tu žinai, kaip kreiptis į Jį; kartu jūs viską įveiksite, ir Jis visada bus su tavimi.
Klausimas. Žvelgiant iš tikrovės suvokimo taško draugas yra mano asmeninė savybė, tai kas yra draugas šiuo atveju?
Atsakymas. Mes kalbame apie Kūrėjo suvokimą, apie tai, kad už visų draugų yra Kūrėjas. Ir kiekvienas iš jų man rodomas kaip nešantis savyje Kūrėją.
#226132

Iš 2017 m. gruodžio 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Dvasinis darbas – Kūrėjo darbas

Kaip įsiskverbti į visatos kompiuterį

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai