Moteriška jėga – kūrinijos jėga

Vyras ir moteris

Klausimas. Kodėl pasaulyje egzistuoja vyras ir moteris?
Atsakymas. Visos kūrinijos dvasinė šaknis sudaryta iš vyriškos jėgos (davimo jėga) ir moteriškos jėgos (gavimo jėga). Vyriška jėga mūsų pasaulyje tapatinama su Kūrėjo jėga, o moteriška – su kūrinio jėga. Bet, iš principo, tai tėra simboliai, ne daugiau.
Jeigu nagrinėsime vyrą ir moterį kaip dvasinių šaknų „šakas“ mūsų pasaulyje, tai būtent materialiame pasaulyje vyksta jų realizacija, ir čia jie visiškai lygiateisiai.
Netgi sakyčiau, jog moteris atlieka daug didesnę pagal svarbą užduotį nei vyras. Ji tapatinama su kūrinija, todėl per ją praeina viskas: gimimas ir vaikų auklėjimas, namų, šeimos židinio saugojimas. Ji nurodo vyrui, ką reikia daryti, juk svarbiausia – vis dėlto gyvavimas mūsų pasaulyje.
Tas pats ir kabaloje, juk mūsų pasaulio materijos sandara tokia pati, kaip dvasinės sistemos, tik būtina suprasti ryšį tarp šių paralelių pasaulių. Išeitų, kad moteriškoji jėga – nustelbianti ir lemianti. Kabaloje priklausomai nuo noro išsitaisymo, kūrinys, esantis ant vienos ar kitos pakopos, kyla arba leidžiasi.
Kad ir ką sakytume, moteris, iš vienos pusės, pradėjo pasaulį nuo to, kad pabudino Adomą pirmai nuodėmei – pasinėrimui į egoizmą. Bet, iš kitos pusės, ji ir taiso pasaulį per save: gimdo, auklėja ir stumia jį į priekį.
Ji kelia pasaulį į aukštesniąją būseną, bet vyrų padedama! Ir tuo pat metu juos valdydama. Todėl, nors vyras ir atrodo mums vyraujantis, šeimos galva, bet iš tikrųjų viską lemia moters gebėjimas reguliuoti jo veiksmus.
Kabaloje tai labai tiksli, subtili dermė tarp vyriškos ir moteriškos jėgos – dešinės ir kairės. Galiausiai ten, kur jie veikia kartu, atsiranda vidurinioji jėga. Tad turime rasti tinkamą tarpusavio sąveiką, tokią, kai moteriškoji jėga subalansuoja vyriškąją, vyriškoji – moteriškąją, ir jos abi veikia darniai.

Iš 2016 m. kovo 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo priešybės į tobulumą

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Moteris

Komentarų nėra

Ketinimo jėga

Ketinimas, malda, Realybės suvokimas

Klausimas. Sakėte, kad žmogus gali veikti tikrovę savo ketinimo galia. Kaip tai atlikti?
Atsakymas. To reikia mokytis. Pirmiausia reikia užmegzti ryšį su aukštesniąja Jėga ir kartu su Ja pasistengti pakeisti gyvenimą.
Reikia studijuoti kabalos mokslą, norint sužinoti, kaip realizuoti mūsų ketinimus, kad už ketinimų būtų jėgos, formuojančios šiuos ketinimus, ir remdamasis ketinimu žmogus ims jausti gyvenąs naujoje tikrovėje. Ir tada ši tikrovė jį mokys.
Jis tarsi turi gimti naujoje tikrovėje, ir tuomet pajaus, koks naujas pasaulis priešais jį atsiveria. Visa tai – ketinimo mokymasis. Visas kabalos mokslas, įėjimas į aukštesnįjį pasaulį ir visas mūsų darbas jame – tėra ketinimai.
Klausimas. Kaip supratau, ketinimas – tai itin galinga jėga…
Atsakymas. Ketinimas – tai viskas. Antraip nugyvensi savo amželį kaip gyvūnas, mirsi kaip gyvūnas ir nieko neliks. Nori išpešti naudos iš savo gyvenimo – prašom! Ir gyvenime, ir už jo ribų turi valdyti savo ketinimus. O norint sužinoti, kaip tai daryti, reikia mokytis kabalos.

Iš 2016 m. vasario 18 d. pokalbos „Naujasis gyvenimas“, Nr. 695 laida

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Keiti ketinimą – keiti likimą!

Veiksmas ir ketinimas

Komentarų nėra

Sielos užgimimas

Kūnas ir siela

Klausimas. Kada žmogui atsiranda siela: gimstant ar pastojus?
Atsakymas. Žmogaus siela atsiranda dvasiškai pastojus, kai jis ima realizuoti savo rešimo (dvasinius genus).
Pirmasis žmogaus pakilimas virš savo egoizmo ir įsijungimas į aukštesnįjį pasaulį vadinamas įsijungimo į dvasinį pasaulį tašku. Tuomet aukštesnysis pasaulis tampa „gimda“, o jo sielos šaknis (rešimo) – „sėkla“, kuri įsitvirtina aukštesniajame pasaulyje ir prasideda sielos gimimo procesas.
Klausimas. Ar dvasiniame pasaulyje yra tėtis, mama ir t.t.?
Atsakymas. Viskas, kas mums mūsų pasaulyje atrodo, kaip mus supantys objektai: tėtis, mama, žmonės, – iš tikrųjų tėra aukštesniųjų jėgų mumyse piešiama, nes dvasiniame pasaulyje viskas egzistuoja kaip jėgos, o čia pasireiškia kaip objektai.

Iš 2016 m. vasario 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Kaip siela susijusi su kūnu?

Klausimas, kuris kyla visiems

Komentarų nėra

Kaip atsiskleidžia aukštesnysis pasaulis

Realybės suvokimas

Klausimas. Kaip galima įsivaizduoti, kad žmogui atsikleidė aukštesnysis pasaulis, Kūrėjas?
Atsakymas. Nuo gimimo būdami gyvūninės raidos lygmenyje mūsų pasaulyje, visa, kas mus supa, jaučiame savo egoistinėmis savybėmis – ir tai, kas vaizduojama jose vadiname mūsų arba šiuo pasauliu.
Tačiau, jeigu įstengsime, taikydami kabalos metodiką, sukurti savyje altruistines savybes (meilę žmonėms), tai jose atskleisime papildomą pasaulį.
Jame visa tai, ką jaučiame mūsų pasaulyje, atsispindės kaip jėgos, valdančios mūsų pasaulio objektus. Tokiu būdu atskleidžiame sistemą, kaip valdyti mūsų pasaulį. Ji vadinama aukštesniuoju pasauliu, o visa valdymo sistema vadinama Kūrėju.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam mums dvasiniai pasauliai?

Ar galima aprašyti dvasinį pasaulį?

Dvasinių pakopų pajutimas

Komentarų nėra

Vakarai miršta su dievais

Kabala ir religija, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Tautų religijos kuria kultūrą, o kultūra kuria civilizaciją. Kai miršta tikėjimas, miršta ir kultūra, civilizacija, tautos ima nykti. Tokia tad naujausia Vakarų istorija. XXI a. kitos tautos ir kultūros apsigyvens Europoje.
Žmonėms liovusis tikėjus Dievu, jie nepraranda tikėjimo apskritai, tačiau tiki pasaulietinėmis religijomis – marksizmu, fašizmu, nacizmu – dievais, kuriems XX a. nepasisekė.
Nūnai vakarietis ieško naujų religijų – egalitarizmo, demokratijos, kapitalizmo, feminizmo. Šios naujos religijos taip pat suteikia gyvenimui tikslą, tačiau ir jos nepakeičia to tikėjimo, kurį sukūrė Vakarai, mat už jų laikymąsi mainais nežada amžinojo gyvenimo. Islamas tai žada…
Komentaras. Tačiau aukščiau už amžino gyvenimo pažadą yra galimybė pasiekti amžinybę šiame pasaulyje, ir kabalos mokslas nežada, o siūlo, nes tai metodika, leidžianti atskleisti Kūrėją kūriniams šiame pasaulyje.

Komentarų nėra

Draugystė internete negali būti tvirta

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

Nuomonė. Draugystė internete negali būti tvirta, nes žmogaus emocijų nepakeisi simboliais, tačiau bendravimas tinkluose turi teisę gyvuoti kaip vienas iš ryšio būdų.
Draugystė internete, ypač, kai pašnekovai nepažįstami asmeniškai, pavojinga savo nuasmeninimu.
Toks bendravimas magina tikrą gyvenimą pakeisti virtualiu. Pašnekovas nebesuvokiamas kaip gyvas žmogus, ir virsta simbolių rinkiniu.
Kaip žaisdami kompiuterinius žaidimus nebijome šaudyti ir žudyti, taip ir internete nebijome taukšti niekų, sakyti nemalonius žodžius, kurių asmeniškai niekada neištartume pašnekovui.
Bendraujant internetu nėra džiaugsmo, liūdesio, geros ir blogos nuotaikos, pykčių ir susitaikymų. Bendraudami su žmogumi ir nematydami jo ar apskritai jo nepažindami, nesidomite jo asmeniniu gyvenimu. Dažniausiai susirašinėjama „Labas, kaip sekasi?“ lygmeniu. Tačiau tai viena iš šiuolaikinio bendravimo formų. Socialiniuose tinkluose, kaip ir gyvenime, santykiai gali būti tikri, gali būti ir dirbtiniai.
Siekis socialiniuose tinkluose susidraugauti su kuo daugiau draugų primena varžybas. Tai neturi nieko bendro su draugyste ar paprastu bendravimu. Kelis iš tokių žmonių tikrai pažįsti, keliems esi pasirengęs padėti, ir keli iš jų pagelbės tau sunkiu metu?
Bendraujant su tikrais draugais vis dėlto naudojamasi telefonu, o ne internetu. Balsas – tai artimesnis kontaktas nei susirašinėjimas internete. Iš socialinių tinklų pašalinus savo paskyrą galima patikrinti, kas tikras draugas, o kas virtualus.
Bendravimo internetu specifika – galimybė išsikalbėti, tai ne draugystė, o pakeleivių bendravimas. Žmonės gali būti atviri, žinodami, kad niekada kits kito neišvys.
Komentaras. Mes praeiname laikotarpį, kai savo egoistinę prigimtį įsisąmoniname kaip blogį, kad galėtume visiškai jos atsisakyti, ėmę jos nekęsti. Visa mūsų ir visuomenės raida vyksta tik tam, kad pakiltume į kitą pakopą – kur mus sieja abipusio ryšiai, kur jaučiamas aukštesnis pasaulis ir jo programa – Kūrėjas.
Bendravimo tinkle sklaida leidžia greičiau įsisąmoninti būtinybę jausti kits kitą betarpiškai, be pastangų, it vieną kūną.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Širdžių apnuoginimas

Cukerbergo kalėjimas

Komentarų nėra

Žmogžudys Breivikas laimėjo prieš valstybę

Krizė, globalizacija

Komentaras. 2011 m. norvegas Andersas Breivikas užmušė 77 žmones, savo poelgį paaiškindamas tuo, kad norėjo supurtyti norvegų visuomenę, kad ji susimąstytų apie savo kraujo grynumą.
Jį nuteisė 21 metus kalėti. Iš jų 5 metus jis jau atsėdėjo kameroje, kurioje yra 3 kambariai: kabinetas, miegamasis ir treniruoklių salė. Per tą laikotarpį jis suspėjo įstoti į Oslo universitetą, išsirūpino sau geresnį maitinimą.
Dabar jis padavė į teismą valstybę, pareikšdamas, kad sėdi nežmoniškomis sąlygomis: jam duodama atšalusi kava, pasenęs žaidimų priedėlis, bet svarbiausia – pas jį neįleidžiami gerbėjai ir neleidžiama kurti nacionalistų partijos.
Ir jis laimėjo teisme. Teismas nusprendė, kad pagal Europos konvencijos trečiąjį straipsnį apie žmogaus teises jo pretenzijos yra teisingos. Jam bus sumokėta už teismo išlaidas 40 tūkstančių dolerių. Visa tai – protu nesuvokiama.
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Šiandien pasaulis vadovaujasi tokiomis taisyklėmis ir įstatymais, kad jį sunku suprasti.
Tai vienas iš šiandieninio pasaulio išsigimimų. Pagal Toros įstatymus apskritai nėra tokios sąvokos kaip kalėjimas. Žmogus turi gyventi laisvėje, o jei jis kelia pavojų visuomenei, jį reikia užmušti. Mirtis ir yra jo išsitaisymas.
Bet visur turi būti tiksliai laikomasi gamtos dėsnio. Žmogus, kuris sąmoningai užmuša kitą žmogų ir gali tai pakartoti, baustinas mirtimi.
Klausimas. Ar tai mums grįžta bumerangu?
Atsakymas. Ne! Žmonija iš to nieko nesimoko. Juk svarbu ne kažkaip pataisyti įstatymą, o pasiekti būseną, kai atskleisi sau visą žmonijos vystymąsi, visą savo prigimtį, požiūrį į pasaulį ir gyvenimą, kaip blogį.
Kai tave prispaus būtinybė išnaikinti blogąją savo prigimtį, bet nežinosi, kaip, – tai natūraliai suvoksi, kad egzistuoja mokslas, kuris tai tyrinėja ir suteikia galimybę pakilti aukščiau žmogiškosios prigimties.
Štai tada žmonės supras, kad kabala kalba būtent apie tai. Šiandien jie negirdi.
Tokių kaip Andersas Breivikas yra daug. Todėl kalėjimai toliau pildysis. Nieko nepadarysi: jei valstybė iškreiptai suvokia demokratiją, už tai teks mokėti. Norvegai rodo visam pasauliui, koks beribis žmogaus nemokšiškumas.

Iš 2016 m. balandžio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Daugėja mirties bausmių

ES – kančių keliu į laimę

Vienas sprendimas visoms problemoms

Komentarų nėra

Daugėja mirties bausmių

Krizė, globalizacija

Klausimas. 2015 metais pasaulyje įvykdytas rekordinis skaičius mirties bausmių per pastaruosius dvidešimt penkerius metus – daugiau negu tūkstantis šeši šimtai. Pirmauja Iranas, Pakistanas ir Saudo Arabija. Šiam „didžiajam trejetui“ tenka beveik devyniasdešimt procentų mirties bausmių. Kas su mumis vyksta? Mes tapome žiauresni?
Atsakymas. Pasaulio laukia blogi laikai. Greitai ir Europoje baus mirtimi. Auksinis amžius jau praėjo. Pamatysime, kaip mirties bausmė taps natūralia bausme visuose pasaulio regionuose.
Tolerancija, kuri dominavo pastaruosius dešimt dvidešimt metų, išseko. Viršų vėl paėmė buržuazija, kuri valdo pasitelkusi pinigus ir jėgą. Todėl ji tik prisidengia vadinamąja tolerancija.
To jau nėra. Nėra demokratiškų rinkimų, visur savi diktatoriai, kurie tariasi tarpusavyje, kas ką pakeis. Viskas parduodama ir perkama už pinigus. Jeigu ne už mažus, tai už didelius. Apskritai, tos demokratinės, tolerantiškos Europos, kuri kažkada galėjo tokia skelbtis, seniai nebėra.
Klausimas. Kaip Jūs asmeniškai vertinate mirties bausmę?
Atsakymas. Pasak kabalos mokslo, mirties bausmė yra leistina. Bet laikoma, kad ji gali būti vykdoma kartą per kelis dešimtmečius.
Talmude pasakyta, kad jeigu mirties bausmė skiriama dažniau nei kartą per septyniasdešimt metų, toks teismas laikomas žiauriu.
Tikėkimės, kad ateis tokie laikai, kai nereikės ne tik mirties bausmės, bet ir kitų bausmių, įskaitant kalėjimą. Juk kalėjimas – egoizmo išradimas. Pagal Torą kalėjimų neturi būti. Jie netaiso žmogaus, priešingai, padaro jį dar žiauresnį ir stumia į dar didesnius nusikaltimus. Kabalistų laikais Izraelyje kalėjimų nebuvo.
Klausimas. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį mūsų neištaisytame pasaulyje, ar Jūs įvestumėte mirties bausmę į Izraelio teisės sistemą?
Atsakymas. Iš esmės mums daugiau nieko nelieka. Seniau žmonių elgesį formuodavo švietimas ir auklėjimas.
Šiandien nėra jokio gyventojų auklėjimo. Todėl kalbėti apie bausmių atšaukimą neįmanoma. Galbūt tie įstatymai, kurie veikia šiandien, nors kažkiek sulaiko gyventojus nuo nusikaltimų proveržio.
Bet apskritai, mes turime galvoti apie tai, kaip pasiekti būseną, kai nebus mirties bausmės poreikio.

Iš 2016 m. balandžio 14 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kinija: už kyšį – mirties bausmė

Komentarų nėra

Kinija: už kyšį – mirties bausmė

Izraelis ir pasaulio tautos, Krizė, globalizacija

Klausimas. Kinijoje nustatė kyšio, už kurį baudžiama mirties bausme, dydį: 463 tūkstančiai dolerių arba 3 milijonai juanių. Pagal duotą pinigų sumą nustatomas „didelis“, „labai didelis“ ir „neapsakomai didelis“ kyšis, ir teismas skiria atitinkamai laisvės atėmimo ar mirties bausmę. Ar Tora palaiko mirties bausmę?
Atsakymas. Taip, joje minimos 4 mirties bausmės rūšys: sudeginimas, pasmaugimas, užmušimas akmenimis ir galvos nupjovimas, bet visa tai išeina iš dvasinių įstatymų.
Senais laikais kardavo taip retai, kad tai buvo laikoma ypatingu įvykiu. Galima ant pirštų suskaičiuoti, kiek žmonių buvo nuteisti mirties bausme per tūkstantį žydų tautos egzistavimo metų pagal Toros įstatymus. Ir jei per 70 metų įvykdavo viena mirties bausmė, tai toks laikotarpis buvo laikomas barbarišku.
Galutinį sprendimą priimdavo Sinedrionas. Tačiau bylos buvo tiriamos ilgus metus ir taip ilgai bei kruopščiai svarstomos, kad kaltininkas spėdavo ir pasimirti, tada bylą uždarydavo.
Tačiau šie įstatymai vargu ar tinka kitose šalyse, kadangi žydų valstybė buvo grindžiama dvasiniais principais.
Aš nežinau, kiek mūsų pasauliui dabar reikalinga mirties bausmė, bet jam neabejotinai reikalingas visuotinis auklėjimas.
Žmonija pažeista egoizmo, kuris kaip virusas vystosi ir persmelkia visus, pradedant nuo mažų vaikų ir baigiant senoliais. Mes nepastebime, kiek kiekvienas turime egoistinių apvalkalų, visiškai nejaučiame vienas kito ir elgiamės vienas su kitu pagal nuostatas, visiškai netinkančias žmonėms bendrauti.
Pasaulis ritasi žemyn. Ir jei neįgyvendiname jame normalaus, dvasinio, žmogiškojo, visuomeninio auklėjimo, tai jis taps absoliučiai barbariškas! Visa problema – mumyse.
Komentaras. Bet kaip jūs ketinate perauklėti septynis milijardus – visą žmoniją?! Tai skamba kaip fantastika!
Atsakymas. Todėl pasaulis ir negali to padaryti. Nekalbu apie 7 milijardus, bet 3–4 milijonus žmonių, kurie gyvena Izraelyje, perauklėti galima. Jei jie rimtai pagalvotų apie tai, kad ant jų pečių guli pasaulis, kad jie stovi prieš sunaikinimo grėsmę, prieš naująjį holokaustą, tai visos problemos būtų išspręstos.
Aš apie tai kalbu jau daugelį metų! Esmė ta, kad pastaruoju metu vis labiau ryškėja įvairios pasaulinės problemos: UNESCO, JTO, amerikiečių rinkimai, Europos bendroji rinka, Rusija, Sirija – viskas, kas tik įmanoma.
Reikia pagaliau atsimerkti ir pamatyti, kad visos šios baisios egoistinės apraiškos pasaulyje vyksta dėl mūsų, žydų, kaltės. Turime tai paaiškinti pačiai žydų tautai. Visas pasaulis pasisuks į ją ir pareikalaus atsakyti už šimtmečių kančias, kurias jis patyrė dėl to, kad nesuprantame ir nevykdome savo misijos!
Mirties bausmė Kinijoje irgi mūsų atsakomybė! Visas blogis pasaulyje, kylantis iš negyvosios, augalinės, gyvūninės gamtos ir žmogaus, yra žydų tautos elgesio pasekmė. Todėl pasaulis dabar gręžiasi į mus ir nesąmoningos neapykantos vedamas reikalauja peržiūrėti savo elgesį.
Pradėkime nuo savęs. Tada ir mums, ir visam pasauliui bus gerai! Kito kelio nėra!

Iš 2016 m. balandžio 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kančia kaip pakėlimo trigeris

Spaudimas iš viršaus, spaudimas iš apačios…

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Komentarų nėra

Naujasis pasaulinis karas jau laukia

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Komentaras. Eurazijos ekonominės bendrijos instituto direktorius paskelbė straipsnį, kuriame parašyta, kad pasaulinis karas jau vyksta, tačiau ne valstybių lygiu, kaip praėjusiame amžiuje, o vadinamosios pasaulinės rinkos lygiu.
Straipsnyje labai tiksliai parašyta, kad šiame kare kris teroristai ir samdiniai. Išvardintos valstybės, kurių teritorijose vyks pilietiniai karai. Parašyti net tikslai: visuotinis viešpatavimas ir t.t.
Atsakymas. Karas niekur nedingo, jis tik transformuojasi iš atviresnių formų į labiau užslėptas, skiriasi poveikio technologijos.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui prasidėjo rinkų vystymasis ir į priekį išsiveržė jų vadovai – stambūs magnatai. Rotšildai, Rokfeleriai ir t. t., esantys ekonominės piramidės viršūnėje, sukūrė rimtus konglomeratus, kurie yra aukščiau visų politikų. Jie turi savo požiūrį į pasaulį.
Klausimas. Ar jie valdo materialųjį pasaulį?
Atsakymas. Nieko jie nevaldo. Jie įneša pokyčių atitinkamai tam, kaip Aukštesnioji šviesa keičia pasaulį.
Visko šaknis yra Aukštesnioji šviesa, kuri per mus atlieka savo veiksmus su pasauliu. Kita vertus, būdama pasaulyje, ji veikia per jį ir mus!
Galiausiai, veikdama iš abiejų pusių, per mus ir pasaulį, ji moko mus, kokie turime būti, kad suprastume ją per atsiskleidžiantį pasaulį, per mūsų reakciją į jį, per mūsų poveikį pasauliui ir jo reakciją į mus. Būtent taip ji visą laiką vysto mus.
Jos uždavinys – išugdyti mus taip, kad taptume lygūs, panašūs, lygiaverčiai su ja.
Klausimas. Kitaip tariant, mes neturime jokios laisvės, nes Aukštesnioji jėga iš abiejų pusių spaudžia mus?
Atsakymas. Žinoma! Laisvė – tik tame, kad suvoktumei savo nelaisvę ir joje surastumei save. Kitaip tariant, kadangi ši jėga tobula, vienintelė, tai tavo siekimas sekti ja ir būti panašiam į ją, sąmoningai mokinantis, kartojant ir išryškinant savo įvairiausius  nukrypimus nuo jos, visą laiką teisingai nukreipia tave jos link.
Tu matai, kaip augi, ir supranti, su kuo dirbi. Kaip šokdamas tango.
Žmonijos uždavinys sušokti šitą tango su Kūrėju. Prie šito mus ir veja visi karai, kančios, gamtos smūgiai.

Iš 2016 m. balandžio 5 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du Trečiojo pasaulinio karo variantai

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai