liepa 29, 2010
Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus šių didžiųjų kabalistų citatų temomis. Pažadu į juos atsakinėti.
Pastabos skliausteliuose – mano.
Gyvenimo klausimas
Jeigu mes vis dėlto ieškosime atsakymo į vieną gerai žinomą klausimą (klausimas dėl kabalos būtinumo kiekvienam iš mūsų atpuls)… Kalbame apie visų žmonių užduodamą slegiantį klausimą: „Kokia mūsų gyvenimo prasmė?“
Šio gyvenimo metai, už kuriuos mes taip brangiai mokame, kentėdami dėl jų milžiniškas kančias, kad galiausiai juos užbaigtume (likdami be nieko, be rezultato!), – kas mėgaujasi jais? Arba, tiksliau sakant, kam tuo aš teikiu malonumą?
Tiesa tokia, kad praėjusių kartų tyrinėtojai jau pavargo mąstyti apie tai, ir juo labiau nėra reikalo minėti mūsų kartos, kurioje niekas iš viso nenori kelti sau šio klausimo.
Nepaisant to, klausimo esmė liko nepakitusi – tokia pat svarbi ir karti. Karts nuo karto jis užklumpa mus, netikėtai persmelkdamas protą ir paversdamas pelenais, anksčiau nei mums pavyksta pasinaudoti visiems gerai žinoma gudrybe – (pamiršti jį) nesukant sau galvos plaukti pasroviui kaip ir vakar.
Apie atsakymą į šį mįslingą klausimą pasakyta: „Patirkite ir pamatysite, kad Kūrėjas geras“. (Tokią galimybę suteikia kabala, kaip Kūrėjo, o kartu ir viso mūsų gyvenimo paslapties atvėrimo metodika).
Baal Sulamas. Pratarmė knygai TES, 2-3 §.
liepa 29, 2010
Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus šių didžiųjų kabalistų citatų temomis. Pažadu į juos atsakinėti.
Pastabos skliausteliuose – mano.
Kūrėjo valdymas – tikslingas
Yra viena priemonė (suprasti kūrimo tikslą ir tai, kas vyksta su mumis) – pažiūrėti į veiksmo pabaigą, t. y. į kūrimo Tikslą, nes procese neįmanoma nieko suprasti, o galima tik jį pabaigus.
Baal Sulamas. „Įvadas į knygą Zohar“, 4 d.
Kūrėjas – tai (savybė) „Absoliutus gėris“. Jis (ši savybė, jėga) mus valdo (absoliučiai visa ir) tikslingai dėl Savo tobulumo, absoliutaus gėrio ir be jokios blogio užmačios.
Jo valdymo tikslingumas įpareigoja mus priimti (sąmoningai, t. y. su tokia pat meile ir pripažinimu) įvairių būsenų, susietų priežasties-pasekmės dėsniu, pasikeitimus (tam, kad), kol tapsime verti gauti trokštamą gerovę ir tuo pačiu pasieksime (abiejų trokštamą) mūsų sukūrimo Tikslą.
Ir tai bus lyg puikus vaisius, kai prisirps.
Baal Sulamas. Straipsnis „Religijos esmė ir tikslas“
Daugiau šia tema skaitykite:
„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 19 dalis
„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 18 dalis
„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 17 dalis
liepa 29, 2010
Trečia dalis („Mokymas apie 10 sfirot“, 15 d.)
Ketvirta dalis (Įvadas į „Panim Meirot“ 3 d.)
| [media 5] |
[media 7] |
| [media 6] |
[media 8] |
liepa 29, 2010
Antra dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Lech-lecha“, 201 d.)
liepa 29, 2010
Pirma dalis (Rabašas, 6 straipsnis, 1988 m.)
liepa 29, 2010
Kabala pradedantiesiems. Laidavimas.
liepa 28, 2010
Mes esame visiškoje gamtos valdžioje, kuri valdo visus mūsų veiksmus – tiek kūno, tiek sielos.
Bet kabalistai sako, jog mes turime valios laisvę. Jeigu Aukščiausia jėga iš anksto vienareikšmiai nulemtų viską, kas vyksta su juo, tai sukurti visą šį kūrinį neturėtų prasmės.
Bet valios laisvė yra aukščiau mūsų dabartinio gyvenimo – tiktai ten, kur mes norime pakilti virš mūsų egoistinės prigimties, aukštesniame išmatavime, davimo savybėje.
Tiktai kildami iš pakopos į pakopos galime rinktis: kilti patiriant gamtos smūgius, jeigu nepanorėsime pasinaudoti savo valios laisve ir nesistengsime patys, arba patiems siekti vystytis ta pačia kryptimi, kitaip tariant, pamatyti tame geidžiamą tikslą. Jeigu ieškome jėgų, kurios mums padėtų pakilti, tai ten ir randame savo valios laisvę.
Kabalistai aiškina, kad valios laisvė – tik kuriant teisingą aplinką. Aš bet kuriuo atveju vystausi veikiamas aplinkos, tačiau jos nepasirenku.
Bet galiu pats pasirinkti aplinką ir šitaip paspartinti savo vystymąsi, taip pat galiu pakeisti šio kilimo pobūdį. Užuot patyręs likimo smūgius ir blaškęsis į visas puses it mušamas gyvūnas, galiu kilti nuostabiu keliu, savo noru, kupinas jausmų, supratimo ir jėgų – kaip ir dera žmogui.
Jeigu tiriu tikslą, noriu prie jo priartėti ir suprantu, kad norėdamas sparčiau vystytis turiu pritraukti daugiau Šviesos nei gaunu natūraliai, vadinasi naudojuosi man suteikta priemone – Tora, Šviesa, kuri mane ištraukia ir grąžina į Šaltinį.
Apie šį darbą yra pasakyta, kad jeigu paliekame jį bent vienai dienai – nerealizuojame savo valios laisvės, tai mūsų vystymasis sustabdomas dviem dienom ir mums neleidžiama vystytis savarankiškai. Mus pradeda veikti aukštesnės gamtos jėgos.
Juk nepakanka prarasti tik tiek, kiek neįdėjai pastangų – tai mūsų neišmokys. Todėl reikia mus nubausti labiau negu prasikaltome, kad kitą kartą, kai kelyje kils dar didesnė kliūtis, mes stengtumėmės ties ja nesuklupti.
Todėl dvasinis dėsnis sako: „Jeigu paliksi mane dienai – paliksiu tave dviem“.
liepa 28, 2010
Trečia dalis („Mokymas apie 10 sfirot“, 15 d.)
Ketvirta dalis (Įvadas į „Panim Meirot“ 3 d.)
liepa 28, 2010
Antra dalis (Knyga „Zohar“, skyrius „Lech-lecha“, 174 d.)
liepa 28, 2010
Pirma dalis (Rabašas, 18 straipsnis, 1986 m.)
rašykite
prenumeruokite
Komentarų nėra 
