Pateikti Ketvirtadienis, spalio 9, 2008 dienos įrašai.


Visuotinė vienybė ar nacizmas?

Kabala ir kiti mokslai

Klausimas (Anatolich): teisybės ir melo daug, tiesa viena. Visi procesai valdomi. Visas mūsų pasaulis – kreivas veidrodis, viskas ne taip, kaip mus mokė. Visa tai aš sužinojau K. P. Petrovo įvadinėse paskaitose apie „VSK“ (Visuomenės saugumo koncepcijas). Nepamenu, kaip ir kada jas užsirašiau. Po to patekau į internetinį puslapį „Kabala TV“, ėmiau žiūrėti jūsų paskaitas. Ir stebina tai, kad po paskaitų apie „VSK“ visi jūsų atsakymai man yra suprantami. Ar gali būti, kad „VSK“ yra laiptelis kelyje į kabalą? „VSK“ suprantama kalba bandoma sužadinti klausytojo norą perkainuoti susikūrusius stereotipus, nuo koncepcijos „Skaldyk ir valdyk“ pereiti prie „Junk ir gyvuok“. Gal galėtumėt pakomentuoti, ar „VSK“ naudingas, ar žalingas, kadangi šis judėjimas vis labiau populiarėja, jis – alternatyva esančiai santvarkai.
Atsakymas: Nesu susipažinęs su „VSK“ idėjomis. Jokių kitų koncepcijų nestudijuoju, tik kabalą. Žinau, kad kita santvarka bus – nacizmas bet kurioje išsivysčiusioje šalyje, o po to didelių kančių keliu pasieksim antrąjį kelią, arba iš karto – visuotinis pasaulio susivienijimas (virš egoizmo, Aukščiausiąja šviesa, pritraukiama padedant kabalai).
Visos kitos koncepcijos nunyks anksčiau, nei spės subręsti.
Aš NETIKIU niekuo, taip pat ir kabala. Aš ŽINAU aukštesnįjį pasaulį ir jo įstatymus, todėl jokios žmonių koncepcijos manęs nedomina. Yra gamtos dėsniai, pagal kuriuos mes vystomės nepriklausomai nuo to, kokias koncepcijas išgalvojam.

Komentarų nėra

Bartis ar skirtis?

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Kas geriau vaikui: gyventi su tėvais, kurie nuolat barasi, ar gyventi su mama, o susitikinėti su atskirai gyvenančiu tėčiu?
Atsakymas: Iš dviejų blogybių geresnė antroji, todėl, kad neauginate vaiko noro gyventi barnių aplinkoje, o jausdamas jūsų bendravimo trūkumą, jis galbūt savo šeimoje mėgins to išvengti.

Komentarų nėra

Dvasinis tobulėjimas ir šeima

Moters dvasingumas

Klausimas: Esu ištekėjusi 25 metus. Praėjus maždaug metams po vedybų pajutau neatitikimą, bet nepraradau vilties, kad padėtis pagerės. Buvo pakilimų ir kritimų, bet meilės vyrui neliko. Šiandien aš noriu skirtis, bet abejoju – ar tai mano likimas, su kuriuo turiu susitaikyti? O gal man laikytis šeimos ir rūpintis savo tolesniu tobulėjimu? Mano vyras geras žmogus, bet dvasingumas jo nedomina, o aš dieną ir naktį rūpinuosi gyvybiškai svarbiais klausimais.
Atsakymas: Tikrasis dvasinis tobulėjimas niekaip neturi keisti išorinio žmogaus gyvenimo. Jūsų vyras vertas pagarbos už jo santykius su jumis ir šeima. Mes neturime teisės iš kitų reikalauti dvasinio tobulėjimo – „dvasiniuose dalykuose nėra prievartos“ – tai vienas iš aukštesniojo pasaulio įstatymų. Pažeisdama jį pirmiausiai kenkiate sau. Jeigu jūsų šeimyninis gyvenimas šiame pasaulyje yra „normalus“, turite taip gyventi ir toliau bei pati dvasiškai tobulėti. Jūs neteisingai suprantate tobulėjimo prasmę – tai meilė artimui!

Komentarų nėra

Vaikų auklėjimas pagal kabalą

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Jeigu aš auklėju vaikus pagal kabalą, tai kur gi jų pasirinkimo laisvė? Sakoma, kad žmogus į kabalą turi ateiti laisva valia, o aš jiems tarsi „plaunu smegenis“ nuo mažų dienų… Tai kurgi jų pasirinkimas?
Atsakymas: Pasirinkimas – tai ne grupės ar visuomenės paieška, o pastangos savo ir kitų tarpusavio santykiuose sukurti tokias sąlygas, kurios skatintų mano norą su jais susijungti, suvokimą, kad aš vienas to padaryti negaliu, ir tikrumą, jog Kūrėjas to nori ir laukia, kada galės man tai duoti. Toks mano noras ir yra mano pasirinkimo laisvės realizacija, tik aš galiu to panorėti, o jau toliau – Kūrėjo, šviesos, ištaisančios mano ryšį su kitais ir su Kūrėju, darbas.

Komentarų nėra

Kaip auklėti vaikus?

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Jei kabala sako, kad mus valdo aukštesnė jėga, kaip man auklėti vaikus? Juk ir aš, ir jie esame valdomi iš aukščiau? Juk vaikai – tai ne kokie nors daiktai kaip šviesoforas ar kompiuteris, kaip man juos auklėti?
Atsakymas: Šiaip ar taip, vaikai gyvena aplinkoje, iš kurios gauna visa, kas gera ir bloga. Gamta jums skyrė pareigą juos auklėti ir atsakomybę dėl to, kuo jie prisipildys per pirmuosius 10-15 metų. T.y. jūs juos „lipdote“. Taip pat parenkate auklėjimo įstaigas, mokytojų ir draugų aplinką.

Komentarų nėra

Kaip padėti mūsų vaikams?

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Vakar aš pajutau „atstumtojo skausmą“, kurį išgyveno mano paauglė dukra. Jos neišrinko vaidinti muzikinėje pjesėje, skirtoje mokyklos auksinio jubiliejaus šventei. Konkursas vyko sąžiningai, jam vadovavo kompetentingi žmonės. Kaip mes, tėvai, galime padėti vaikams tokį skausmą įveikti?
Atsakymas: Žmogus turi priimti tai, ką užsitarnavo, kaip patį geriausią atvejį. To reikia mokyti. Kabala moko džiaugtis viskuo, kas vyksta, nes iš bet kokios būsenos galime rasti patį trumpiausią kelią į tikslą. Paaiškinkite dukrai principą „Nėra nieko, tik Jis“.

Klausimas: Kodėl maždaug penkerių metų amžiaus vaikai mėgina suaugusių dėmesį patraukti riksmais ir strakaliojimais. Ko jiems iš mūsų, suaugusių, reikia ir kodėl tai nervina, ypač jei vaikai ne tavo?
Atsakymas: Tai jų kalba. Mes nepakenčiame svetimų vaikų triukšmo, o savo vaikų triukšmo mama negirdi…

Klausimas: Ką kabala sako apie indigo vaikus?
Atsakymas: Tai patys egoistiškiausi vaikai, priklausantys kartai, kuri privalo pradėti taisytis pagal kabalos metodiką, kitaip patirs kančias, kurias sukels pati savo neištaisytu elgesiu.

Klausimas: Kodėl vaikystę visi prisimename kaip stebuklą? Netgi kaip kažką aukštesnio, o bėgant laikui, kai užaugi, imi jausti žemesnę tikrovę.
Atsakymas: Todėl, kad vaikystėje gyvenate pagal natūralius prigimtinius norus, o užaugę įsijungiate į dirbtinį suaugusiųjų pasaulį, kuriame norus diktuoja aplinka, dirbtinai sukurti įstatymai ir papročiai, prieštaraujantys prigimčiai – ir todėl pasaulis tampa siauras, piktas, sunkus.

3 komentarai

Kaip padėti mokytojams ir tėvams?

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Klausydama Jūsų supratau, kad auklėjimo tema Jums pati svarbiausia ir nagrinėtina pirmiausiai. Šiandien mokytojas turi kęsti aplinkos panieką, juokingai mažus biudžetus, menką atlyginimą (palyginti su viešuoju sektoriumi). Maža to, perpildytos klasės – dvigubai didesnės negu leistina, klasėje keletas vaikų, kuriems reikia asmeninio dėmesio. Taip pat dažnai tenka aiškinti apie elementarias vertybes ir elgesio normas (nes tėvai vaikams turi labai mažai laiko). Kokia Jūsų nuomonė – ar galima pakeisti situaciją ir kaip tai padaryti? Kur mokytojams semtis jėgų, kad ką nors pakeistų?
Atsakymas: Tik kabalos platinimas tėvams, beviltiškumo suvokimas ir skausmas dėl savo vaikų privers pačius tėvus keisti arba kurti kitokią švietimo sistemą – kuri rūpintųsi, kaip iš vaiko „sukurti žmogų“.

Komentarų nėra

Ką mes duodame savo vaikams?

Auklėjimas, vaikai

Klausimas: Jeigu visa, kas mums nutinka gyvenime, duota Kūrėjo, tuomet kokią vietą užima mūsų vaikų auklėjimas. Ir apskritai studijuojant kabalą keičiasi visos mano nuostatos – galva sukasi. Ko aš mokau savo vaiką? Pasaka, kurią skaitau jam prieš naktį, apskritai melaginga. Ką daryti?
Atsakymas: Viskas ateina iš Kūrėjo, iš viršaus į apačią, tokiu būdu ir tempu, koks skiriamas taip pat iš viršaus, t.y. bendro gamtos dėsnio. Visa, kas vyksta, nukreipta į egoizmo vystymosi procesą, kad egoizmą mes suvoktume kaip blogį ir panorėtume jį ištaisyti. Pasiekti tapatumą su Kūrėju, visiška atidavimo ir meilės savybe. Iš viso to, ką mes darome šiame pasaulyje, tik pastangos įgyti naują duodančią prigimtį yra laisvos, nes jos – prieš mūsų (egoistinę) prigimtį. Visos kitos mūsų mintys, norai, veiksmai gamtos nuleidžiami iš viršaus. T.y. mes galime laisva savo valia sukelti ypatingą poveikį iš aukščiau, tokį, kuris mums leistų pakilti į davimo, Kūrėjo lygį. Jei mes neartėjame prie jo patys, sąmoningai, laisva valia, jis mus tempia prievarta, bet jau per kančias, per suvokimą, kad mūsų prigimtis, egoizmas, yra blogis, nuo kurio mes norom nenorom priversti bėgti. Ir taip kiekvieną akimirką: kančių keliu nuo Jo arba Šviesos keliu – mūsų prašymais Jo link.

Komentarų nėra

Nėštumas, arba kaip gimsta genialūs vaikai

Auklėjimas, vaikai

Klausimas (Jenemange): Išklausiau jūsų pokalbį su medicinos mokslų daktaru, prof. Grigorijumi Brechmanu apie nėštumą ir gimdymus – ir supratau: dabar visi panikuoja dėl vaikų agresijos ir prievartos, net ir vaikų savižudybių skaičius palaipsniui auga. Bet iš jūsų ir dr. Brechmano pokalbio aiškėja, kad dėl viso to kaltos pačios būsimos mamytės, nėštumo metu besikamuojančios su mintimis, ar užsimezgusią jų įsčiose būtybę „bausti abortu, ar pasigailėti“, ir taip būsimam vaikui transliuojančios neįveikiamą baimę dėl savo gyvybės. Ką daryti su „neištaisytų“ tėvų mintimis? Juk kuo toliau, tuo blogesnės ir egoistiškesnės jų mintys ir tuo piktavališkesnė bei agresyvesnė karta, kurią jie ruošiasi gimdyti. Ir atvirkščiai: jei iš tiesų savo mintimis galima įtakoti būsimos asmenybės formavimą, tai kokios mintys būsimą vaiką gali padaryti genijumi? Ar nėščios moters vyras savo ruožtu gali paveikti jos mintis?
Atsakymas: Visai nesvarbu, koks yra kūrinio būvis – lašas, embrionas, naujagimis, vaikas, suaugęs, dar ne ar jau suvokiantis aukščiausiąją savo egzistenciją – visuomet jį, kaip rešimo, vis tiek veikia tik viena jėga – Kūrėjas. Išskyrus juos abu, visoje kūrinijoje nieko daugiau nėra! Rešimo vystosi veikiant Šviesai, ima jausti, kad iš kažko gauna, atsiranda to kažko pojūtis kaip naujagimiui. Visas vystymasis – ne kiekybinis, bet kokybinis – santykyje su Aukščiausiuoju (Šviesa, Kūrėju), požiūryje į Jį.
Todėl, jeigu tėvai gilinasi į kabalą, ryšį su Kūrėju, tai jie jau informaciniame lygmenyje ruošia savo palikuonis dvasiniam vystymuisi. Tai įgauna vis didesnę svarbą vystantis palikuonims, pradedant įsčiomis, išore, ikimokykliniu amžiumi bei toliau ir baigiant jų brandos metais. Siela neturi amžiaus ir bet kokia jai daroma įtaka, nepaisant to, koks išorinis jos kūno apvalkalas, yra teigiama.

Komentarų nėra

Senas naujos krizės sprendimo būdas

Krizė, globalizacija

Pranešimai: Šiandien visame pasaulyje bandoma rasti benzino krizės sprendimą. Kaina ir toliau auga tokiu greičiu, paskui kurį sunku spėti.
Mikroautobusų ir sunkvežimių vairuotojai grasina: 10-čiai dienų užtvers šalies kelius, protestuodami prieš benzino kainų kilimą.
JAV darbdaviai nori sutrumpinti darbo savaitę iki 4 darbo dienų. Jie siūlo vieną iš savaitės dienų dirbti namuose arba pratęsti darbo dieną iki 10 valandų ir taip sutaupyti benzino. Naftos kainų kilimas paveikė ir aukštųjų technologijų įmones: Matrikso darbuotojams siūlomi pinigai už benzino sunaudojimo mažinimą. Dirbantysis, kuris sumažins per mėnesį sunaudojamo benzino kiekį, gaus pusę sutaupyto benzino sumos pinigais. Mano vyro darbe jau šiandien prasidėjo atleidimai iš darbo… Padėtis blogės? Ar studijuodami kabalos mokslą mes galime praeiti tokias situacijas greičiau arba visai jų išvengti ?
Atsakymas: Galim! Bet kol pasaulis per kančias arba padedamas mūsų aiškinimų neaptiks visų savo problemų priežasties, problemos nedings, o kils vis aštriau, duodamos užuominas, kaip jas spręsti – suvokiant nuoširdaus ryšio tarp žmonių nebuvimą ir būtinybę susijungti virš savo asmeninio egoizmo.
Tai vis ta pati problema, kurią Abraomas suvokė dar senovės Babilono civilizacijoje. Taip pat jis atskleidė ir problemos sprendimą – kabala padeda sujungti visus kartu. (žr. knygą „Babilono bokštas. Paskutinis aukštas“). Jis suprato ir tai, kad visi iš karto negali įsisąmoninti viso egoizmo ydingumo, tai gali padaryti tik nedidelis žmonių kiekis. Surinko juos ir suvienijęs sukūrė grupę. Likusieji turi tęsti savo egoistinį vystimąsi. Iki XX amžiaus pabaigos, kaip prieš 2000 metų parašyta knygoje „Zohar“.
Šiandien ta grupė – mes, Bnei Baruch. Tai pačiai civilizacijai siūlome tą patį sprendimą. Skirtumas tik toks, kad šiandien mes esame paskutinėje, galutinėje egoizmo vystymosi stadijoje – toliau vystytis jis negali, toliau tik egoistinė tuštuma (griovimas, naikinimas). Benzino ir maisto taupymas nieko neduos, nepadės niekas, – tik egoizmo ištaisymas, mūsų susijungimas į vieną visumą – Adomą – visuotiniame tarpusavio davime ir meilėje. Arba mums visiems…! (ne visiems: liks nedidelė dalis, kad vis dėlto pabaigtų išsitaisymą).

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai