Klausimas: Jeigu visa, kas mums nutinka gyvenime, duota Kūrėjo, tuomet kokią vietą užima mūsų vaikų auklėjimas. Ir apskritai studijuojant kabalą keičiasi visos mano nuostatos – galva sukasi. Ko aš mokau savo vaiką? Pasaka, kurią skaitau jam prieš naktį, apskritai melaginga. Ką daryti?
Atsakymas: Viskas ateina iš Kūrėjo, iš viršaus į apačią, tokiu būdu ir tempu, koks skiriamas taip pat iš viršaus, t.y. bendro gamtos dėsnio. Visa, kas vyksta, nukreipta į egoizmo vystymosi procesą, kad egoizmą mes suvoktume kaip blogį ir panorėtume jį ištaisyti. Pasiekti tapatumą su Kūrėju, visiška atidavimo ir meilės savybe. Iš viso to, ką mes darome šiame pasaulyje, tik pastangos įgyti naują duodančią prigimtį yra laisvos, nes jos – prieš mūsų (egoistinę) prigimtį. Visos kitos mūsų mintys, norai, veiksmai gamtos nuleidžiami iš viršaus. T.y. mes galime laisva savo valia sukelti ypatingą poveikį iš aukščiau, tokį, kuris mums leistų pakilti į davimo, Kūrėjo lygį. Jei mes neartėjame prie jo patys, sąmoningai, laisva valia, jis mus tempia prievarta, bet jau per kančias, per suvokimą, kad mūsų prigimtis, egoizmas, yra blogis, nuo kurio mes norom nenorom priversti bėgti. Ir taip kiekvieną akimirką: kančių keliu nuo Jo arba Šviesos keliu – mūsų prašymais Jo link.