Nėštumas, arba kaip gimsta genialūs vaikai

Auklėjimas, vaikai

Klausimas (Jenemange): Išklausiau jūsų pokalbį su medicinos mokslų daktaru, prof. Grigorijumi Brechmanu apie nėštumą ir gimdymus – ir supratau: dabar visi panikuoja dėl vaikų agresijos ir prievartos, net ir vaikų savižudybių skaičius palaipsniui auga. Bet iš jūsų ir dr. Brechmano pokalbio aiškėja, kad dėl viso to kaltos pačios būsimos mamytės, nėštumo metu besikamuojančios su mintimis, ar užsimezgusią jų įsčiose būtybę „bausti abortu, ar pasigailėti“, ir taip būsimam vaikui transliuojančios neįveikiamą baimę dėl savo gyvybės. Ką daryti su „neištaisytų“ tėvų mintimis? Juk kuo toliau, tuo blogesnės ir egoistiškesnės jų mintys ir tuo piktavališkesnė bei agresyvesnė karta, kurią jie ruošiasi gimdyti. Ir atvirkščiai: jei iš tiesų savo mintimis galima įtakoti būsimos asmenybės formavimą, tai kokios mintys būsimą vaiką gali padaryti genijumi? Ar nėščios moters vyras savo ruožtu gali paveikti jos mintis?
Atsakymas: Visai nesvarbu, koks yra kūrinio būvis – lašas, embrionas, naujagimis, vaikas, suaugęs, dar ne ar jau suvokiantis aukščiausiąją savo egzistenciją – visuomet jį, kaip rešimo, vis tiek veikia tik viena jėga – Kūrėjas. Išskyrus juos abu, visoje kūrinijoje nieko daugiau nėra! Rešimo vystosi veikiant Šviesai, ima jausti, kad iš kažko gauna, atsiranda to kažko pojūtis kaip naujagimiui. Visas vystymasis – ne kiekybinis, bet kokybinis – santykyje su Aukščiausiuoju (Šviesa, Kūrėju), požiūryje į Jį.
Todėl, jeigu tėvai gilinasi į kabalą, ryšį su Kūrėju, tai jie jau informaciniame lygmenyje ruošia savo palikuonis dvasiniam vystymuisi. Tai įgauna vis didesnę svarbą vystantis palikuonims, pradedant įsčiomis, išore, ikimokykliniu amžiumi bei toliau ir baigiant jų brandos metais. Siela neturi amžiaus ir bet kokia jai daroma įtaka, nepaisant to, koks išorinis jos kūno apvalkalas, yra teigiama.

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.