Krizė – pranašystės ir prognozės

Krizė, globalizacija

Klausimas: Mokslininkas A. D. Panovas savo darbe „Universalios istorijos planetinio ciklo krizė“ taikydamas civilizacijų revoliucijų laikų interpoliacijos metodą padarė išvadą, kad eilinė ir pati reikšmingiausia gamtos bei žmogaus vystymosi krizė turėtų būti 2027 metais (Snukso-Panovo vertikalė). Po jos visas žmonių civilizacijos vystymasis turėtų iš esmės pasikeisti. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu, ypač dėl to, kad kalbama apie 2027, o ne apie 2239 metus?
Atsakymas: Dėl krizės yra daug spėlionių. Nuojautos pateisinamos. Bet ar yra supratimas apie krizės priežastis, jos eigą ir tikslus? Spėlioti datas yra beprasmiška, kadangi mes negalime įvertinti savo dalyvavimo įsisąmoninant procesą ir sąmoningai save ištaisant, – o tai nedelsiant sukelia teigiamus proceso pasikeitimus ir pagreitina visą procesą.
Juk „krizė“ – tai pusiausvyros (panašumo) tarp mūsų ir Gamtos atkūrimo (įgyjant davimo ir meilės savybes) procesas. Kai tik išėjome į globalaus egoizmo lygmenį, mus pradėjo veikti bendroji gamtos jėga (globalus tarpusavio ryšys tarp visų gamtos dalių), verčianti mus su ja supanašėti (būti visoms harmonijoje kaip vieno kūno dalims). Jei mes suprantame šį Gamtos reikalavimą ir siekiame jį atitikti, tai kuo mūsų pastangos tapti harmoninga bendros gamtos sistemos dalimi bus didesnės, tuo mažiau mums reikės iš jos patirti neigiamų koreguojančių veiksmų, kuriuos mes jaučiame kaip kančias (karai, badas, sunaikinimas).
Kadangi neįmanoma numatyti, kiek mes patys dalyvausime savo ištaisyme, negalime nuspėti ir proceso eigos. Pranašai, senovės kabalistai, aprašė šį procesą, neįtraukdami į jį žmogiškojo faktoriaus. Todėl šiame procese gausu siaubingų kančių viso pasaulio mastu. Mes pajėgūs pakeisti jo tėkmę. Tam mums ir duota kabala. Todėl iki mūsų laikų ji ir buvo paslėpta. Ir todėl šiandien ji visiems atsiveria.

„Krizė ir jos sprendimas“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.