Kabalistų kalba – tobula ir išbaigta kalba, tiksliai nusakanti žemiškos šakos ryšį su dvasine šaknimi bei priežasčių (jėgų) ir jų pasekmių (pasireiškimų) šiame pasaulyje ryšį. Šia kalba galima apibūdinti visos kūrinijos ir bet kurios jos dalies smulkiausias sandaros detales, būsenas ir pokyčius, tiesiogiai aprašyti bet kurią Aukštesniųjų pasaulių dalį, nebūtinai siejant tai, kas aprašoma, su kitomis dalimis ar jomis remiantis. Baal Sulamas, „Pri Chacham. Straipsniai“ , p.157.

Kadangi dvasinio pasaulio neriboja vieta, laikas ir judėjimas, mes neturime žodžių jį aprašyti, nes visas mūsų žodynas yra kilęs iš to, kaip mes jaučiame šį pasaulį. Kad galėtų mums perduoti informaciją apie dvasinius pasaulius, jų aprašymui kabalistai pasirinko ypatingą būdą: jie ima mūsų pasaulio objektų ir veiksmų pavadinimus ir aprašo jėgas, kurios juos valdo iš aukščiau. Tokia kalba vadinama „šakų kalba“ –Aukštesnysis šaknų pasaulis aprašomas per jų padarinius – šakas. Baal Sulamas. ТES, 1dalis. „Vidinis suvokimas“.

Netgi jei žmogus studijuodamas kabalą nieko nesupranta, vis tiek ją studijuodamas taiso save. „Degel Mechane Efraim“.

Net jei nesupranta to, ko mokosi kabaloje, netgi jei ir nieko nejaučia, vis tiek tegul stengiasi, nes kabala slepiasi nuo to, kuris nori gauti tik žinių, tačiau ir toks žmogus užmezga ryšį su jos šaknimi. Todėl sakoma, kad privalo užsiiminėti kabala, o per tai gaus ne jos žinias, bet suvokimą, o per suvokimą ir žinias. „Sfat Emet“ , skyrius „Bechukotai“ , 540.

Kabalos studijavimas svarbesnis už visus kitus mokymus – nes netgi jei ir nesupranta to, ko mokosi, netgi jei neteisingai skaito, vis tiek vyksta sielos taisymas, o ištaisytoje sieloje pajaus tai, ko mokosi, ir suvoks. „More beEtsba“ 44 sk.

„Kabalos kalba“

„Kabalos mokslo studijavimas“

„Šaka ir šaknis“