Egoistinė religija: Du labiausiai cituojami moksliniai žurnalai „Nature“ ir „Science“ išspausdino apžvalginius straipsnius, skirtus religijos kilmei. Ši tema vėl tapo populiari, pasirodžius Richardo Dawkinso knygai „The God Delusion“ („Dievas kaip iliuzija“). Dawkinsas teigia, kad kompiuterinių ir biologinių virusų plitimas panašus į religinių idėjų plitimą – jų plitimas pagrįstas egoistiniu mechanizmu, todėl mes esame tokie imlūs religinėms idėjoms.
Altruistinė religija: Dar toliau nuėjo Kanados psichologai A. Norenzajani ir A. Sharifa (Britų Kolumbijos universitetas). Žurnale „Science“ publikuotame straipsnyje jie teigia, kad religijos nauda turi būti susijusi su teigiamo elgesio ir pavyzdžio stimuliacija, su egoistiniu žmonių poreikiu nuolat įrodinėti artimiesiems savo kilnias moralines savybes, patikimumą ir pasiruošimą aukoti asmeninius interesus visuomenės gerovei.
Kabala: Toliau nei šios idėjos siekia kabala, leidžianti žmogui apskritai pakilti virš savo egoizmo ir paversti jį „visiškai naudingu“ visuomenei, duodančiu viską ir gaunančiu tik tai, kas būtiniausia, kad galėtų egzistuoti ir duoti. Tokiu atveju atpildas gaunamas ne iš visuomenės, o iš Kūrėjo – suartėjimas su Kūrėju. Tai ir suteikia žmogui energijos bei įkvėpimo nesavanaudiškai veikti visuomenės labui.

Klausimas: Kam vyrui, studijuojančiam kabalą, reikalinga moteris ir kaip teisingai ja naudotis?
Atsakymas: Bet kuris žmogus mūsų pasaulyje jaučia:
1) kūniškus norus: maisto, šeimos, sekso.
2) visuomeninius norus: turto, valdžios ir šlovės, žinių.
Norai „šeima“ ir „seksas“ realizuojami su partneriu – moterimi, turint tikslą arba egoistiškai pasitenkinti, arba įvykdyti juos kaip priesaką – t.y. kad pasiektum Kūrėją. Dvasingumo noras formuojasi iš moteriškos ir vyriškos žmonijos dalies kartu. Visi vyrai – kaip Adomas, visos moterys – kaip Ieva – taigi į savo gyvenimo partnerį reikia žiūrėti ir kaip į dvasinio kelio partnerį – jo pagalba yra įmanoma ir pageidaujama.

„Meilė ir santuoka“

„Vyras ir moteris – dvi stichijos“