Klausimas: Kaip meldžiasi kabalistai? Aš meldžiuosi kiekvieną vakarą ir klausiu savęs, ar tai teisinga. Juk maldos ketinimai yra tokie egoistiniai, kai meldžiamasi tik tam, kad patenkintum savo norus ir prašymus? Ar kabaloje yra teisinga „instrukcija“ – kaip reikėtų melstis, ir ar yra kabaloje viena bendra malda, kuri yra būtina? O gal reikia individualiai melstis arba visai tuo neužsiimti?
Atsakymas: Malda – tai iš pačių širdies gelmių kylantis noras prilygti Kūrėjui, t. y. tapti duodančiam ir nesavanaudiškai mylinčiam. Tik tokį žmogaus norą Kūrėjas jaučia kaip maldą – norą tapti panašiam (susilieti). Tokį prašymą, tikrą maldą, žmogus pasiekia ne pats, o tik grupėje, kurioje mėgina susijungti su kitais į vieną visumą, kaip kad buvo iki sielos sudužimo, ir mokydamasis iš autentiškų kabalistinių šaltinių (originalių Baal Sulamo knygų) – todėl, kad tada jis yra veikiamas ypatingos Aukštesniosios jėgos, vadinamos supančiąja Šviesa (or makif). Ši Šviesa ir sukuria žmoguje maldą, į kurią akimirksniu atsako Kūrėjas, atskleisdamas Save žmogui. Šis Kūrėjo atskleidimas vadinamas liudijimu (edut) to, kad žmogus įtakojamas šio atsiskleidimo jau nebenusidės, neveiks egoistiškai, – ir todėl jam atsiveria Aukštesnysis pasaulis.