Klausimas: Kalbant apie kabalą, terminas „mokslas“, mano manymu, nelabai tinka, bent jau iki tol, kol žmonija, o ne atskiri kabalistai, nepripažins jos neginčijamos socialinės vertės.
Atsakymas: Mokslu vadinama ne tai, ką priimta vadinti mokslu, ne nuolat besikeičianti mada, o pagal apibrėžimą, tai, kas praktiškai tiriama mūsų jutimo organais ir jų veikimo pagrindu sukurtais prietaisais. Praktinės žinios apie objektus „kūnas“ bei „siela“ ir susiveda į sistemą, discipliną. Organu, vadinamu „kūnas“, yra suvokiama pasaulių dalis, vadinama „mūsų pasauliu“. Organu, vadinamu „siela“, – suvokiama pasaulių dalis, vadinama „Aukštesniuoju pasauliu“. Tai, kad pastarąjį organą turi ne visi, – ne pasiteisinimas, nes čia irgi galioja mokslo apibrėžimas. Jei pasaulyje būtų 5% matančių, o visi kiti aklieji, ar matančiųjų pojūčiai ir tyrimai nebūtų laikomi mokslu apie pasaulį?

Klausimas (Romans): Sveiki, brangus Mokytojau.  Jūsų mokslas palietė ir mane. Patyrinėjus paviršutiniškai, man kilo keistos išvados. Šį mokslą gan sunku suprasti ir susidaro įspūdis, kad šio sunkumo paskirtis atjungti protą t. y. palikti jam antraeilį vaidmenį?
Atsakymas: Visiškai teisingai, svarbiausia pajusti Aukštesnįjį pasaulį, kaip šiandien jaučiate šį pasaulį, o ne suprasti jį protu, žiūrint iš tolo, jo nejaučiant. O po to, jį pajutus, jau bus galima tyrinėti ir tai bus mokslas apie tą pasaulį. Vadinasi, iš pradžių kabalą mes studijuojame ne kaip mokslą, o kaip priemonę pritraukti mūsų jausmus ištaisančią supančią Šviesą. O po to, kai ji paveiks ir atvers mums Aukštesnįjį pasaulį, mes  naudodamiesi tomis pačiomis knygomis pradėsime tyrinėti tą pasaulį kaip kūdikiai, kurie jaučia mūsų pasaulį ir mokosi jo dėsnių praktiškai.