Pateikti Trečiadienis, 17 gruodžio, 2008 dienos įrašai.


Nuo neapykantos iki meilės vienas žingsnis

Klausimai ir atsakymai, Vyras ir moteris

Pranešimas: The Independent žurnalistas Steve‘as Connoras remdamasis publikacija internetiniame žurnale PloS ONE praneša, kad kai žmogus jaučia neapykantą, jo smegenyse įsijungia tos pačios sritys, kaip ir jaučiant visiškai priešingą jausmą – meilę.
Replika: Pasak kabalos, skiriasi tik ketinimo kryptis „į save“ ar „nuo savęs“. Be to, jei imsime nuosekliai dirbti, kad įgytume meilės jausmą, tai pajusime „išėjimą iš savęs“ ir „ne savyje“ jausime kitokią laiko tėkmę, erdvę, kitokius pojūčius – tiek, kad nustosime jausti save ir „save“ pakeis „kiti“. O perkėlę pojūčių centrą iš savęs į išorę, pajusime Aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją. Būtent kitų troškimuose!

Klausimas (Slesh): Kokia yra meilės be atsako dvasinė šaknis?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje meilės be atsako nėra! Tik mūsų pasaulyje, kadangi egoizmas nejaučia galimybės prisipildyti iš partnerio. Juk mūsų egoizmas nutolina mus vienus nuo kitų, ir viskas yra sukurta vienas kito išnaudojimui, o dvasinis ryšys yra pagrįstas atidavimu, vienas kito papildymu, ir tai būtinai įvyksta priklausomai nuo išsitaisymo laipsnio.

Komentarų nėra

Kabala, darbas ir harmonija su gamta

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Dauguma žmonių, studijuojančių kabalą, dirba darbą, kuris prieštarauja gamtos dėsniams ir globaliu mastu tokia veikla veda į pasaulinę krizę. Tai bet koks darbas – nuo šachtininko iki kosmonauto, kuris tarnauja žmogiškojo egoizmo tenkinimui. Juk kabala ragina mus gyventi harmonijoje su gamta ir imti iš jos tik tiek, kiek mums reikia. O veikla, susijusi su anglimi, nafta, kosmosu, mašinomis ir tūkstančiu kitų sričių, pažeidžia tarpusavio sąveikos harmoniją.
Kaipgi elgtis žmonėms, dirbantiems tose srityse ir kartu norintiems studijuoti kabalą? Kaip galima studijuoti kabalą suvokiant, jog savo tiesiogine veikla, kuria užsidirbi pragyvenimui, darai žalą sistemai? Ar verta mums visiems keisti darbą, ir jei taip, tai į kokį?
Atsakymas: Jeigu darbas tiesiogiai nekenkia žmonėms, jūs galite ir toliau dirbti, o vėliau jus, kaip ir kiekvieną mūsų, iš Aukščiau nukreips į kitas aplinkybes priklausomai  nuo jūsų dvasinės pažangos ir ryšio su pasauline grupe stiprumo.

Klausimas: Ar kasdienė profesionali veikla gali padėti žmogui artėti Kūrėjo link? Kaip pakeisti profesiją (ypač – brandžiame amžiuje), kad ji taptų papildomu efektyviu tokio artėjimo instrumentu (šalia knygų-grupės-mokytojo)? Ar profesija išvis nesvarbi, t.y. artėjimas Kūrėjo link ir kasdienis darbas – tai tiesiogiai nepriklausomi kintamieji?
Atsakymas: Jeigu jūsų profesija nedaro žalos žmonėms (vagystės ir pan.), neturi reikšmės, kokia ji. Žmogus vertinamas pagal tai, kuo jis užsiima laisvu nuo darbo ir kitų įsipareigojimų metu, kaip efektyviai išnaudoja šį laiką savo dvasiniam tobulėjimui.

Komentarų nėra