Pateikti Pirmadienis, 12 sausio, 2009 dienos įrašai.


Dienoraštis prancūzų kalba

Nauji leidiniai

Sukurtas dienoraštis „Kabala – mokslas ir gyvenimo prasmė“ prancūzų kalba.

La Kabbale et le sens de la vie – Le Blog Personnel de Michael Laitman

Komentarų nėra

Kabala nepadės tapti turtingu

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Tiesiai paklaustas, ar kabalos studijos pagerins materialinę žmogaus padėtį, jūs pasakėte „Ne“. Tikėjausi paaiškinimo, kad neverta laukti staiga įvyksiančio stebuklo, kaip kad laukiama iš amuletų ir šventinto vandens. Maniau, atskleisite paprastam žmogui paprastą, suprantamą socializmo ir komunizmo principą: „Iš visų pagal sugebėjimus, visiems pagal poreikius“. Juk ieškantiems dvasingumo kabala suteikia materialinę gerovę, tačiau po to atsivers šliuzai į dvasingumą. O Jūs atkirtote ir pasakėte „Ne“. Kodėl?
Atsakymas: Jūs teisus. Žinoma, tas, kuris taiso save, palenkia save bei pasaulį į gerąją pusę ir tiek, kiek pakyla virš savojo egoizmo, jaučia šviesą, gausą visame savo gyvenime. Tačiau tam, kad pabrėžčiau, jog kabala yra metodas, padedantis žmogui, gyvenant šiame pasaulyje, atskleisti Kūrėją, o ne metodas pasipelnyti, išsigydyti, ne burtai, ne užkalbėjimai ir kt., kaip yra manoma, aš aiškiai sakau pradedantiesiems, jog kabalos studijos neduoda jokios tiesioginės materialinės naudos. Ir tai tiesa. Nes pirmiausia reikia, kad žmogus pajustų to būtinybę, tada kabala, Kūrėjo atskleidimas skirti jam. Ne kaip greito praturtėjimo, gyvūninio kūno gydymo ir kt. metodas. Jeigu žmogus nuoširdžiai siekia atskleisti Kūrėją, jį veikianti Aukščiausioji šviesa sukelia pokyčius ir šiame gyvenime. Bet kartais tai pasireiškia kaip „Teisuolis ir jam blogai“ – tiksliau, jam neblogai, bet pagal mūsų vertinimą, jis netampa turtingas ir sveikas. Juk visi esame tarpusavyje susiję ir teisuolis kartais kenčia už visą pasaulį.

Komentarų nėra

Kreipimasis į dienoraščio skaitytojus

Įvairūs

Brangūs dienoraščio skaitytojai!
Prašom neįsižeisti, jei atsakau ne į visus jūsų klausimus. Tiesa ta, kad jie kartojasi. Dovanokite, bet antrą kartą į tuos pačius klausimus aš neatsakinėju. Tačiau į naujus, esminius atsakinėju visada! Todėl nuolankiai prašau: skaitykite dienoraštį ir rasite visus atsakymus!
Dėkoju Jums.  Su meile  Michaelis.

Komentarų nėra

Krizė – teismas arba savęs teisimas!

Krizė, globalizacija

Klausimas: Graikiškas žodis „krizė“ į rusų kalbą verčiamas kaip „teismas“. Ar kabala sutinka, kad krizė yra teismas už mūsų nuodėmes, kaip kad per pamokslą pasakė metropolitas Kirilas?
Atsakymas: Aš nesu susipažinęs su tuo, kas pasakyta, bet žodis „teismas“ (din) hebrajų kalboje turi platesnę prasmę: išaiškinimas, ribojimas, nutarimas. Pavyzdžiui, pagal kabalą valdymas įgyvendinamas veikiant dviem jėgoms: Din (teismas „ribojimo“ prasme) ir Rahamim (gailestingumas „skatinimo“ prasme).
Kabala mano, kad šiais laikais pasaulyje pasireiškia mūsų civilizacijos ir Gamtos neatitikimas. Civilizacija pakilo į bendros (globalios) sistemos lygį, bet neatitinka Gamtos, nes nesilaiko vienos bendros sistemos elgesio dėsnio – visų dalių visiško susijungimo (teismas pasireiškia kaip ribojimas). Ryškėja, jog nėra pusiausvyros tarp Civilizacijos ir Gamtos – tai ir yra krizė (kaip išaiškinimas).
O toliau, mes turime teisti ir nutarti:
– ar ir toliau vystysimės, diktuojant mūsų egoistinei prigimčiai, ir vis labiau priešinsimės uždaros sistemos elgesio Dėsniui. O kadangi neatitinkame Gamtos, Gamtos teismas kančiomis privers laikytis pusiausvyros Dėsnio.
– ar laisva valia laikysimės uždaros sistemos elgesio Dėsnio, kad išvengtumėme bausmės.
Kaip matome, žodį teismas galima traktuoti keleriopai: kaip sprendimą, nuosprendį, išaiškinimą, bausmę, nutarimą ir t. t.
Kabalos nuomonė: Krizė nėra bausmė už mūsų prigimtį. Negalima bausti žmogaus už tai, kad jis nuodėmingas iš prigimties. Ne jis save tokį sukūrė. Bet mums vystantis, po to, kai įgyjame jausmus ir protą, Gamta (ar Kūrėjas, kas yra vienas ir tas pats, jei įsivaizduosime Gamtą, kaip turinčią protą ir jausmus) parodo mums, jog jos neatitinkame. Panašiai kaip laikydamiesi/nesilaikydami bet kurio Gamtos dėsnio mes gauname atlygį/bausmę (laimime/pralaimime).
Kūrėjas – bendras gamtos dėsnis, davimo ir meilės dėsnis (jėga). Bet nuolat didėjant mūsų egoizmui, mes keičiamės Kūrėjo atžvilgiu ir kančių, krizių forma jaučiame, kiek nuo Jo skiriamės. Tai, kas kyla iš Kūrėjo/Gamtos, kaip iš Absoliuto, nesikeičia, iš Jo nuolat sklinda vien meilė ir davimas.
Taip pat ir žodis malda turi kitokią prasmę nei įprasta manyti. Tai nėra prašymas, kad Kūrėjas pradėtų elgtis su mumis gerai. Juk tai reikštų, kad iki tol jis buvo Piktas. Malda („tfila“ iš veiksmažodžio „lehitpalel“) reiškia „teisti patį save“, vertinti save Kūrėjo atžvilgiu. O po to reikia imtis taisymosi priemonių.
Skirtumas: Kabalos ir religijų (nesvarbu, kurios iš jų) aiškinimai skiriasi todėl, kad kabala reikalauja, jog žmogus, pasitelkdamas ją, kaip keitimosi būdą, pasikeistų, taptų panašus į Kūrėją, O religija, neturinti būdo padėti žmogui keistis, teigia, kad Kūrėjas gali pasikeisti pagal žmogaus norą, bet ne žmogus, padedamas Kūrėjo (naudodamasis Jo atskleidimu), privalo keistis.

Komentarų nėra