Klausimas: Graikiškas žodis „krizė“ į rusų kalbą verčiamas kaip „teismas“. Ar kabala sutinka, kad krizė yra teismas už mūsų nuodėmes, kaip kad per pamokslą pasakė metropolitas Kirilas?
Atsakymas: Aš nesu susipažinęs su tuo, kas pasakyta, bet žodis „teismas“ (din) hebrajų kalboje turi platesnę prasmę: išaiškinimas, ribojimas, nutarimas. Pavyzdžiui, pagal kabalą valdymas įgyvendinamas veikiant dviem jėgoms: Din (teismas „ribojimo“ prasme) ir Rahamim (gailestingumas „skatinimo“ prasme).
Kabala mano, kad šiais laikais pasaulyje pasireiškia mūsų civilizacijos ir Gamtos neatitikimas. Civilizacija pakilo į bendros (globalios) sistemos lygį, bet neatitinka Gamtos, nes nesilaiko vienos bendros sistemos elgesio dėsnio – visų dalių visiško susijungimo (teismas pasireiškia kaip ribojimas). Ryškėja, jog nėra pusiausvyros tarp Civilizacijos ir Gamtos – tai ir yra krizė (kaip išaiškinimas).
O toliau, mes turime teisti ir nutarti:
– ar ir toliau vystysimės, diktuojant mūsų egoistinei prigimčiai, ir vis labiau priešinsimės uždaros sistemos elgesio Dėsniui. O kadangi neatitinkame Gamtos, Gamtos teismas kančiomis privers laikytis pusiausvyros Dėsnio.
– ar laisva valia laikysimės uždaros sistemos elgesio Dėsnio, kad išvengtumėme bausmės.
Kaip matome, žodį teismas galima traktuoti keleriopai: kaip sprendimą, nuosprendį, išaiškinimą, bausmę, nutarimą ir t. t.
Kabalos nuomonė: Krizė nėra bausmė už mūsų prigimtį. Negalima bausti žmogaus už tai, kad jis nuodėmingas iš prigimties. Ne jis save tokį sukūrė. Bet mums vystantis, po to, kai įgyjame jausmus ir protą, Gamta (ar Kūrėjas, kas yra vienas ir tas pats, jei įsivaizduosime Gamtą, kaip turinčią protą ir jausmus) parodo mums, jog jos neatitinkame. Panašiai kaip laikydamiesi/nesilaikydami bet kurio Gamtos dėsnio mes gauname atlygį/bausmę (laimime/pralaimime).
Kūrėjas – bendras gamtos dėsnis, davimo ir meilės dėsnis (jėga). Bet nuolat didėjant mūsų egoizmui, mes keičiamės Kūrėjo atžvilgiu ir kančių, krizių forma jaučiame, kiek nuo Jo skiriamės. Tai, kas kyla iš Kūrėjo/Gamtos, kaip iš Absoliuto, nesikeičia, iš Jo nuolat sklinda vien meilė ir davimas.
Taip pat ir žodis malda turi kitokią prasmę nei įprasta manyti. Tai nėra prašymas, kad Kūrėjas pradėtų elgtis su mumis gerai. Juk tai reikštų, kad iki tol jis buvo Piktas. Malda („tfila“ iš veiksmažodžio „lehitpalel“) reiškia „teisti patį save“, vertinti save Kūrėjo atžvilgiu. O po to reikia imtis taisymosi priemonių.
Skirtumas: Kabalos ir religijų (nesvarbu, kurios iš jų) aiškinimai skiriasi todėl, kad kabala reikalauja, jog žmogus, pasitelkdamas ją, kaip keitimosi būdą, pasikeistų, taptų panašus į Kūrėją, O religija, neturinti būdo padėti žmogui keistis, teigia, kad Kūrėjas gali pasikeisti pagal žmogaus norą, bet ne žmogus, padedamas Kūrėjo (naudodamasis Jo atskleidimu), privalo keistis.