Pateikti Trečiadienis, sausio 21, 2009 dienos įrašai.


Ateityje į urvus negrįšime!

Kabala

Klausimas: Skaitydamas apie jūsų idėją, aš sutinku, kad ji logiška ir teisinga, tačiau jaučiu baimę įsivaizduodamas tokį ribotą, neturintį džiaugsmų gyvenimą. Kas tokio gyvenimo norės? Ir dar, iš kur žmogus ras jėgų tokiai vidinei ir išorinei transformacijai?
Atsakymas: 1. Perėjimo į integruotą visuomenę problema – psichologinė, nes žmogus ieško gerovės, pilnatvės. O tai įmanoma tik integruotoje visuomenėje, nes gerovė atsiranda iš Gamtos, kaip harmonijos rezultatas. Bet reikia vienas kitam padėti įveikti šį psichologinį barjerą.
Tačiau ir čia Gamta paruošė mums galimybę: atskyrusi ir atitolinusi mus, ji paliko kiekvieno priklausomybę nuo visuomenės, aplinkos. Ir jei mes sukursime dirbtinę aplinką, viešąją nuomonę, kad atidavimas ir meilė yra aukščiausios, visuomenės skatinamos vertybės, tai kiekvienas, veikiamas aplinkos, norės toks tapti. Visuomenė, suprasdama, jog negalės kitaip išgyventi, palaikys dirbtinį lavinimą. O paskui mes pamatysime, kaip šis lavinimas tampa natūralus (iš „sau” į „Kūrėjui“).
Galima prieštarauti, ar palieka toks vaikams ir suaugusiems primestas auklėjimas pasirinkimo laisvę? Kur čia Žmogus? Bet ar įmanoma elgesio laisvė, kai visuomenę veikia griežti Gamtos dėsniai? Laisvė – tik nugalint egoizmą ir siekiant harmonijos su Gamta. Todėl laisvės realizacija yra visuomenės, kurioje žmogus mokomas Gamtos dėsnių ir teisingo elgesio kovojant su savo egoizmu, sukūrimas (žr. Baal Sulamo straipsnį „Valios laisvė“).
2. Integruota ateities visuomenė, išlaikanti balansą su Gamta naudodama tik tai, kas „būtina“ egzistavimui, mums atrodo armijos tipo, nepriteklius kenčiančia visuomene. Frazė „vartojimas ribojamas tuo, kas būtina egzistavimui“ asocijuojasi su kančiomis, sukelia mintis apie gyvenimą urvuose, egzistuojant pusbadžiu, atsisakant civilizacijos teikiamų gėrybių.
Tačiau kalbama ne apie grįžimą atgal, o apie šuolį į priekį, pasitelkiant visas mūsų žinias ir technologijas. Būtina atsikratyti nereikalingų dalykų, kurie mums kenkia, nes trikdo Gamtos harmoniją.

Komentarų nėra

Mūsų vystymosi lūžio taškas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Evoliucija niekada nenutrūkdavo ir šiandien mes esame perėjimo iš „egoistinio pasaulio“ į „altruistinį pasaulį“ taške.
Kabala kalba apie tai, kad visų žemėje esančių gyvybės lygmenų raida yra vienoda.
Bakterijų evoliucijos tyrinėjimai rodo, kad tam tikru metu aplinkybės privertė kadaise priešiškas ir konkuruojančias bakterijas pradėti taikiai sąveikauti ir sukurti naujus daugialąsčius darinius, iš kurių vėliau susiformavo sudėtingi gyvi organizmai, tarp jų ir žmogaus organizmas.
Panašus procesas vyksta ir kituose gamtos lygmenyse, nuo „negyvojo“ iki „žmogaus“. T.y. iš priešiškų ir konkuruojančių grupių, tautų, religijų, civilizacijų mes privalėsime sukurti globalią šeimą. Juk mus veikia tie patys vidiniai duomenys (rešimot) – dvasiniai vystymosi genai, kurie išorėje atsiskleidžia kaip mūsų biologiniai duomenys.
Egoizmo storis (avijuto rešimot) nuolat auga ir sužadina evoliucijos procesą. Egoizmas auga pakopomis 0 – 1 (negyvasis) – 2 (augalinis) – 3 (gyvūninis), o kai pasiekia paskutinę 4-ąją pakopą (žmogus), išaiškėja ypatinga egoizmo savybė – ryšys su jį sukūrusia aukštesniąja pakopa (Kūrėju, Gamta).
Bet, kadangi ir 4-oji pakopa vystosi laipsniškai, pereidama savo vidines 0-1-2-3-4 stadijas, tai tik 4-oje žmogaus egoizmo raidos stadijoje pasireiškia jo globalumas. Nes šioje išsivystymo pakopoje jis jau turi užmegzti ryšį su savo Šaltiniu – Kūrėju. Tapti vienas kaip Kūrėjas.
Mes (iš išorės) žiūrime į žmogų tik kaip į biologinę sistemą. Kai ši sistema pasiekia tam tikrą savo raidos pakopą (4-ąją egoizmo stadiją), įvyksta „sistemos sutrikimas“ – sistemos organizacija ir darbas pakyla į kitą (jau globalų) lygmenį. Šiandien matome tai mūsų visuomenėje. Ima reikštis kitas – „dvasinis“ – mūsų raidos lygmuo, kuriame turime prilygti Kūrėjui. Kol kas mes apibūdiname jį tik kaip globalų, integralų. Tačiau, mums „susipažįstant“ su šia nauja savo egoizmo rūšimi, atsiras poreikis pajausti jai tinkamą užpildymą – Kūrėją.

Komentarų nėra