Pateikti Sekmadienis, 25 sausio, 2009 dienos įrašai.


Ką mums reiškia sukurti pasaulį…

Kabala, Realybės suvokimas

Pranešimas: Tyrimai patvirtino požiūrio „gyvenu kaip paskutinę dieną“ teisingumą: kai žmogus supranta, jog gyvenimas baigiasi, jis stengiasi griebti kuo daugiau – …ir tampa laimingesnis. Taigi paprastas būdas tapti laimingam – mėgautis tuo, kas dabar yra, bet greitai pasibaigs.
Replika: Kiekvieną akimirką žmogus turi galimybę pakeisti save bei pasaulį į geresnę pusę ir jeigu jis taip žiūri į gyvenimą, nuolat jaučia įkvėpimą. Juk pasaulis – tai, ką kuri ir suvoki savo viduje!

Klausimas: Man nesuprantama: jeigu viską išjudina mintis, gimdanti protą, tai koks galutinis rezultatas? Bus pasiekta visiška harmonija ir Kūrėjo pažinimas, tačiau kam? Ir jei bus pasiekta, tai kas po to? Ir apskritai kam tada reikėjo kurti tokią primityvią būtybę kaip žmogus ir mėgautis mūsų ego?
Atsakymas: Mūsų noro vystymo tikslas – kad jame pajaustume tobulumo būseną.  Patį racionaliausią (trumpą ir lengvą) būdą, kuriuo galime pasiekti tobulumą (ištaisyti save), mums savo darbu (avodat Hašem) demonstruoja Kūrėjas. Kaip suaugusieji rodo teisingo elgesio ir veiksmų pavyzdžius vaikui (ir taip moko jį gyventi mūsų pasaulyje), taip ir Kūrėjas mums rodo elgesio pavyzdžius, kad pradėtume jausti paslėptąją pasaulio dalį. O jei mes veiksime patys, tai busime panašūs į neturintį tėvų bei teisingos aplinkos vaiką, kuris nesimokęs vaikų darželyje, mokykloje, namuose ir kt. turi iš pirmykštės būsenos pasiekti gyvenimo šiuolaikiniame pasaulyje supratimą – argi tai įmanoma!?

Komentarų nėra

7 milijardai

Įvairūs

Komentarų nėra

Individualumas – būtent dvasiniame pasaulyje

Klausimai ir atsakymai, Valios laisvė

Klausimas: Kaip pasiekus idealų variantą: visas pasaulis studijuoja kabalą ir dvasiškai vystosi, pasireikš žmogaus individualumas? Ar kabalos požiūriu jam lieka vietos? Jaučiu, kad dvasinis atskleidimas – pati aukščiausia pilnatvės būsena, kokia tik gali būti, tačiau visgi susimąstau, kur realizuojamas kiekvieno individualumas, jo indėlis į fizinį pasaulį? Nejaugi šį klausimą kelia mano ego, kuris bijo prarasti savo nepriklausomybę?
Atsakymas: Individualumas pasireiškia būtent dvasiniame pasaulyje, nes mes skiriamės būtent sielomis, kiekvienas remdamasis savo individualiomis savybėmis suvokia „savo“ Kūrėją ir savo ypatinga forma tampa panašus į Kūrėją.
O mūsų pasaulyje mes – robotai, vykdantys kūrimo programą. Žr. straipsnį „Valios laisvė“.

Komentarų nėra