Klausimas: Argi dvasingumo troškimas – ne egoistinis noras? Juk noriu pasiekti Kūrėją todėl, kad man tai naudinga, ir tada viskas priklauso nuo egoizmo.
Atsakymas: Egoistinis! Tačiau vėliau jus veikia Aukščiausioji šviesa ir pradedate norėti atiduoti be jokios naudos sau. To neįmanoma įsivaizduoti, bet Aukščiausioji šviesa sukuria tokią savybę.

Klausimas: Įdomu, jei aš teisus stengdamasis įtikti Kūrėjui per meną: tapybą, skulptūrą ir pan. Realizuodamas savo meną, norėčiau iš esmės panaudoti talentus, kuriais pasižymiu nuo gimimo, kadangi tai teisinga naudoti juos savo ir savo draugų malonumui. Žmonės, stebėdami mano darbą, kalba, ginčijasi, atgyja stengdamiesi suprasti; mes kalbamės, geriame, būname kartu.
Atsakymas: Menas yra didelis egoistinis noras – šlovės, valdžios, pagarbos, pripažinimo, egoistinės saviraiškos troškimas .Tačiau studijuokite kabalą ir atrasite savo talentų teisingą panaudojimo būdą!

Klausimas: Kodėl nuo to laiko, kai studijuoju kabalą, mane supantys žmonės, tarp jų ir mano žmona, tarsi susimokė prieš mane? Ar aš kažkur klystu? Neturiu teisingo ketinimo?
Atsakymas: Jie mato, jog jūsų norai nukreipti ne į juos, o susiję su tuo, kas už jų, – ir todėl egoistiškai su tuo nesutinka.

Klausimas: Kad ištaisytume ketinimus, iš pradžių turime sužinoti tikruosius ketinimus, kurie verčia mus veikti (norėti). Kitaip tariant, būtina pažinti save. Be nuoširdžių bandymų pažinti savo ketinimus, kokie yra „Pažink save“ dvasiniai sunkumai?
Atsakymas: Jūs visiškai teisus. Tačiau mes vystomės veikiant Aukščiausiajai šviesai ir ji nustato visas mūsų kelio stadijas. Sunkumai visada tie patys – stengtis būti objektyviu, tarp egoizmo ir šviesos, o tai pasiekiama tik teisingai susijungiant su grupe. Sėkmės!