Klausimas: Balandžio 2 d. susitinka didžiojo dvidešimtuko (G20) šalys, jų lyderiai mėgina išvesti pasaulį iš krizės. Ką jie gali padaryti?
Atsakymas: Tie žmonės gali nuveikti daug. Jie formuoja tam tikrą nuomonę. Pasaulis krizėje. Tarp jų atsiranda vis daugiau tokių, kurie supranta, kokį blogį krizė atneš pasauliui, jeigu kiekviena valstybė rūpinsis tik savimi. Vadinasi, atsiskirti neverta. Reikia susijungti, bet kaip tai padaryti – niekas nežino.
„Mes susirenkame, kad kažko imtumėmės, tačiau nieko negalime padaryti“ – štai ką jie visiems demonstruoja. Atsiriboti vieniems nuo kitų nevalia, o kaip tam pasipriešinti – neaišku.
Žinoma, jie ko nors imsis, bet turint omenyje šiandieninius vystymosi tempus visa tai labai greitai sugrius. Ir niekas nesupras, kur visa tai nepastebimai išgaravo, kaip kad nutiko su Obamos planu.
Kodėl taip vyksta? Nes jie negali priimti bendro tarpusavio sąveikos dėsnio – „Laidavimo dėsnio“, kuris teigia, kad šiandien mus turi sieti geri tarpusavio ryšiai, o pastarieji grindžiami supratimu, jog viskas visiškai priklauso nuo kiekvieno.
Susirinks 20 įtakingų žmonių – visi valstybių vadovai. Jie nebegali ilgiau žaisti su savo tautomis: apgaudinėti ir raminti. Kitaip kils neramumai, badas, prasidės stiprūs sukrėtimai. Tad jie privalo kažką pasiūlyti pasauliui.
Bet harmonijos reguliavimas ir atstatymas turi būti įgyvendinamas ne materialiame, o vidiniame – ryšio tarp žmonių lygmenyje. Ten įvyko sudužimas, gimė egoizmas ir būtent ten turime šį egoizmą ištaisyti. Todėl būtina išstudijuoti mūsų būseną kaip ir tą būseną, į kurią mus stumia Gamta. Turime išmokti gyventi naujame pasaulyje, kaip kad to mokome savo vaikus.

Iš 2009-03-13 pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Valios laisvė“ Skaityti visą>>

G20 gavo receptą krizės sprendimui >>

Pristatau: žymus biologas dr. Briusas Liptonas (JAV): „…mes netapsime žmonija, kol nesuvoksime, kad esame vienas organizmas ir  kad visi žmonės turi susivienyti“.

https://www.youtube.com/watch?v=0sGhNHLMSHw&feature=player_embedded

Pagrindinės mintys:
1. „Žmonės – didžiulės bendrijos ląstelės, kurios susijungia, kad dalintųsi žiniomis, idant sukurtų vieną gyvą organizmą – tai, ką vadiname žmonija. Mes nebūsime žmonėmis, kol nesukursime žmonijos. O žmoniją sukursime tik supratę, jog visi esame vieno gyvo organizmo ląstelės ir privalome darniai dirbti, – tuomet sukursime kitą evoliucijos lygmenį.
2. Internetas – tai evoliucinis žingsnis, komunikacinės sistemos ekvivalentas, kuriai padedant visos „ląstelės“ žmonijos kūne turi galimybę bendrauti viena su kita, keistis informacija, – dėl ko jos ir susivienijo.
3. Žmogus iš tiesų atkartoja ląstelę. Esmė labai paprasta. Nesvarbu, koks sudėtingas esu, manyje nėra naujų žmogiškųjų funkcijų, kurių nebūtų vienintelėje ląstelėje. Žmogus atitinka ląstelę.
4. Žmonių bendrija – tai iš daugybės ląstelių susidedanti struktūra, kuri sutaria ir susijungia it viena ląstelė – taip ji pati save tobulina. Žmonijai baigusis formuotis, žemė kaip organizmas baigia savo evoliuciją. Mes pasieksime vienybę…“

Iš 2009 m. kovo 18 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Vienas priesakas“

Palydovas žino viską, kas gali nutikti kelyje, ir veda žmones pačiu geriausiu keliu. Tai pasakytina apie bet kurį mokytoją mūsų pasaulyje. Todėl matome, kad matematikos, fizikos ir kitų tiksliųjų dalykų mokytojai gali sėkmingai mokyti, juk jie moko vaikus realių, gamtoje egzistuojančių dėsnių, perduodami savo patirtį bei žinias. Ir todėl dėl tiksliųjų bei gamtos mokslų mokytojų klausimų nekyla, jie neapgaudinėja vaikų.
Bet tie mokytojai, kurie nori išmokyti vaikus, kaip elgtis gyvenime, nemoko jų realių, teisingų dalykų. Pirmiausia jie patys gyvena neteisingai, nežino, kas bus rytoj, ir neįsivaizduoja, kas vyksta su pačiu vaiku, juk jie nenuėjo jų laukiančio kelio. Todėl, jeigu kalbama apie išsilavinimą, tegul mokyklos mokytojas moko vaikus matematikos, fizikos ir kitų dalykų.
Tačiau jeigu kalbėsime apie auklėjimą, mokytojais gali būti tik jau keliomis dvasinių laiptų pakopomis aukščiau už vaikus pakilę žmonės. Ir nesvarbu, suaugę tie vaikai ar maži, ar net tokie, kuriems jau sukako 60-70 metų.
Todėl egzistuoja tėvų ir vaikų problema. Tėvų egoistinio noro lygmuo ankstesnis, o pasaulis jau toli pažengė į priekį. Tėvai primena patekusius į naują pasaulį dinozaurus! Nepaisant to, jie nori mokyti vaikus, kurių noro lygmuo – naujas, o naujų mokytojų nėra. Gaunasi dviguba klaida! Tėvai iš praėjusio šimtmečio moko šio amžiaus vaiką, kuriam reikalingas mokytojas iš būsimo šimtmečio.
Dvi pakopos atitolsta. O mes dar tvirtiname, kad galime kažko išmokyti savo vaikus. Tu visiškai neatitinki vaikų – nei norų , nei pripildymo atžvilgiu. Todėl nieko stebėtino, kad mums nieko neišeina. Maža to, šiandien atsiskleidžia naujas, globalus ryšys, o jo mes, t. y. visas pasaulis apskritai nepaiso.
Taigi, kabant apie žmogaus ugdymą, apie jo parengimą gyvenimui, mokytoju gali būti tik tas, kas pakilo keliais lygmenimis aukščiau. Mokytoju negali būti tiesiog pabaigęs kokį nors universitetą ar kolegiją žmogus. Kaip jis mokys vaiką teisingo elgesio pasaulyje, jeigu pats nežino, kas jame vyksta?

Klausimas: Atleiskite už nekuklų klausimą, jis susijęs su Jūsų pavarde. Jos tiesioginis vertimas iš anglų kalbos gali skambėti kaip „šviesus žmogus“. Tai sutapimas ar sąmoningas sprendimas?
Atsakymas: Originali mano pavardė vokiškai skamba Leitman. Tačiau, kadangi atvykęs į Izraelį pastebėjau, kad ją visi skaito Laitman, palikau ją kaip tariama. Ivrito kalboje abu tarimo variantai rašomi vienodai – לייטמן. O dėl mano „šviesumo“ – manau, kad jokie mūsų pasaulio vardai ir požymiai su dvasiniu pasauliu neturi jokio ryšio.

Klausimas: Kodėl Holivudas paleidžia milijardus dolerių liguistoms psichopatų fantazijoms, o kabaloje nepasitaiko galimybės susukti nors vieną tikrai prasmingą filmą?
Atsakymas: Dar neatėjo laikas… bet viskas priklauso nuo jūsų norų!

Klausimas: Tėvas paliko palikimą savo vaikams. Ar jame yra anūko, kurį jis labai mylėjo ir laikė savo sūnumi, dalis? Išspręskite ginčą!
Atsakymas: Nesu teisėjas, taip pat nesu žemiškųjų veiksmų mokytojas. Jūs geriau kreipkitės pas specialistą. Aš – kabalos – mokslo, kaip atskleisti Kūrėją, o ne žemiškų reikalų mokytojas.

Dažnai užduodami klausimai (rusų k.)

Pranešimas: Mičigano universitetas (University of Michigan at Ann Arbor) paskelbė „amžinųjų vertybių“ – etinių ir religinių įsitikinimų įtakos žmogaus elgesiui tyrimo rezultatus. Svarbiausia išvada: panašios vertybės neparduodamos, nekeičiamos. Kai eksperimento dalyviams buvo siūloma atsisakyti kokių nors principų manais į materialines gėrybes, reakcija buvo neigiama.
Komentaras: Žmogiškųjų vertybių skalė iš apačios į viršų:
– kūniškieji norai (maisto, sekso, šeimos) – kylantys iš kūno poreikių,
– visuomeniniai norai (turto, valdžios, garbės, žinių) – kylantys veikiant visuomenei,
– dvasiniai norai (suvokti Kūrėją) – atsirandantys sužadinus rešimot, „dvasinį geną“.
Todėl nenuostabu, kad netgi mūsų pasaulio „amžinosios vertybės“ vertinamos labiau nei kitos. Suprantama, kad kalbama ne apie ekstremalias situacijas, kai savisaugos instinktas reikalauja teikti pirmenybę „išgyvenimo minimumui“.

Klausimas (iš dienoraščio hebrajų kalba): Mano tėvai, kad geriau skambėtų ir būtų lengviau tarti, pakeitė pavardę iš Kroni į Karni. Mano dukra Noga gimė 2003-02-07. Ar jai bus laimingas vardas Noga Karni?
Atsakymas: Šis klausimas ne kabalistui. Kabala užsiima tik egoizmo – žmogaus prigimties taisymu.

Klausimas: Kaip Jūs vertinate astrologijos mokslą?
Atsakymas: Niekaip nevertinu.

Klausimas (iš dienoraščio hebrajų kalba): „matyti“ geba ir mediumai. Koks skirtumas, iš techninės pusės, tarp jų ir šeštąją juslę išvysčiusių kabalistų?
Atsakymas: žmogaus gyvūninę, žemiškąją esmę „mato“ ekstrasensai ir artimi gamtai žmonės, o ne kabalistai. Kabalistai užsiima sielos taisymu, o su kūnu neturi nieko bendro.

Klausimas: jeigu laikas neegzistuoja, vadinasi jau esame vienas vienetas?  Bet to nejaučiame.

Klausimas: Kas yra mirtis?
Atsakymas: kai šio pasaulio lygmens egoistinis noras liaujasi jausti.

Klausimas: mano pusbrolis – homoseksualas. Ką daryti tokiam žmogui, jeigu jis iš tikrųjų nori studijuoti kabalą? Kūrėjas jam suteikė norą – potraukį vyrams, o jūs visada sakote, kad mes nevaldome savo norų, nes viskas ateina iš Jo.
Atsakymas: tegu studijuoja. Šviesa ištaisys tai, ką reikia.

Klausimas: Kalbame, kad negalime sustabdyti jaunosios kartos avijuto (troškimo gauti dydis): vienuolikmetis gali papjauti kitą vaiką. Kur tai nuves? Kas bus po dešimties ar penkiolikos metų, kai šitie dešimtmečiai taps dvidešimtmečiais?
Atsakymas: Visų pirma vaikai nejaučia pareigos laikytis mūsų įstatymų, juk jų negalima nubausti – jie neteisiami dėl amžiaus. Kas gi atsitiks? Vaikui augant stiprėja ir apsauginė jėga: baimė, būtinybė įsitvirtinti pasaulyje kaip suaugusieji. Jei elgtumėmės su jais kaip su suaugusiais – tai padėtų.
Tiesą sakant, mūsų įstatymai nepritaikyti vaikams. Kiekvienai amžiaus grupei privalome turėti konkrečius ypatingus teisinius aktus, beje, atskirai berniukams ir mergaitėms. Turime žinoti, ko iš jų reikalauti ir kaip esant reikalui bausti. Iš bausmės ir atlygio sistemos vaikai turi matyti kaip teisingai elgtis. Vaikas turi tai žinoti. Tai vadinama auklėjimo sistema – ji priešinasi žiauriai žmogaus gyvūninei prigimčiai, todėl formuoja ir kuria žmogų. Kiekvienas veiksmas turi turėti atitinkamą atsakomąją reakciją. Taip motina auklėja mažylį: už kažką skatina, o už kažką – baudžia. Taip šiam „plastilinui“ suteikiama forma. Vaikas šitai supranta, nes to „plastilino“ viduje slypi noras patirti malonumą. Norus galime veikti tokiu būdu: įgausi vienokią formą – bus saldu, įgausi kitokią – bus kartu. Taip mes kuriame žmogų.
Tačiau, jeigu viską leidžiame ir siūlome elgesio formas, kurių jis semiasi iš pasibjaurėtinų žaidimų, kuriuose vieni kitus žudo, jeigu tai mato ir per televiziją, ir internete, o iš supančios aplinkos nėra jokios bausmės – koks gi tokio auklėjimo rezultatas? Iš nuostabaus mažylio auginame nelaimingą vaiką.
Iš pradžių reikia auklėti tėvus ir drauge kurti auklėjimo sistemą vaikams. Antraip, kita karta bus dar blogesnė už šią, kaip kad ir vykdavo iki šių dienų.
(Iš 2009-02-17 pamokos pagal straipsnį „Religijos esmė ir jos tikslas“)

Skaityti visą >>

Klausimas: Kai Baal Sulamas pasiekė Aukštesniuosius pasaulius, jis vertino aplinkinius kaip išsitaisiusius, išskyrus save? Tada kodėl leido laikraštį ir brošiūras siekdama šviesti tautą?
Atsakymas: Nes panoro, kad ir tauta pajustų tą patį.

Klausimas: Tai ką gi sukūrė Kūrėjas?! Vienoje pamokoje teigiama, kad Kūrėjas sukūrė norą gauti. Kitoje – kad sukūrė tik „pirminį blogį“. Trečioje – sukūrė viską, išskyrus „pirminį blogį“.
Atsakymas: Pradžioje sukūrė norą gauti, po to suteikė šiam norui ketinimą „atiduoti kitiems“, vėliau pakeitė šį ketinimą į „gavimą dėl savęs“ ir t. t. – ir dabar jumyse juos keičia… O apskritai tai mes patys sukūrėme savyje visą blogį…

Klausimas: Ar visi turi laisvo pasirinkimo galimybę?
Atsakymas: Tik tie, kas teisingai realizuoja savo tašką širdyje. Jei šio taško širdyje nėra, žmogus gyvena vien tik egoizme ir yra jo valdomas, t. y. gyvena „gyvūniniame“ lygmenyje. Kai jame atsibunda antroji prigimtis, Kūrėjo, jis turi galimybę rinktis tarp šių dviejų prigimčių – šiame pasirinkime ir yra valios laisvė.

„Valios laisvė“

Klausimas: Kuo kabalos mokslo metodika skiriasi nuo kitų mokslinių suvokimo metodikų?
Atsakymas: Kai mokaisi matematikos, neprivalai tapti panašus į trikampį ar skritulį. O kai studijuoji kabalą, – tai privaloma!

Pranešimas: BMJ tyrimas: Beveik pusė Amerikos gydytojų reguliariai ligoniams išrašo vaistus, iš anksto žinodami, kad jie nepadės. Iš esmės medikai šiuos vaistus naudoja kaip placebą, kuris niekaip neveikia paciento organizmo.
Replika: Šiuo psichologiniu efektu, kurio esmė yra tikėjimo galios panaudojimas siekiant norimo rezultato, tūkstantmečius remiasi šamanizmas, tikėjimas, religijos ir kasdieniai mūsų įsitikinimai apie daugybę „vertingų“ mūsų gyvenimo dalykų. Kabala, pakeldama žmogų virš jo prigimties, išlaisvina jį nuo prisirišimo prie tuščių „vertybių“ ir vietoj jų suteikia galimybę įgyti Aukštesniosios jėgos artumą.

TV programa „Apie sveikatą“

Klausimas: Jeigu piramidės viršūnė pereis machsomą, ar tuomet likusieji pereis jį automatiškai?
Atsakymas: Ne, nes tokiu atveju jie neturėtų savųjų kli, savojo Aš. Tačiau jie galės tai padaryti drauge su jau išsitaisiusiais.

Klausimas: Ar Jums neatrodo, kad machsomo perėjimo vienumoje laikai baigėsi, ir kitas perėjimas privalo būti tik grupinis? – TAIP!

Klausimas: Ar įmanoma pereiti machsomą ir pasiekti visišką išsitaisymą, studijuojant kabalą vienumoje (pagal jūsų tinklapio medžiagą ir pirminius šaltinius) be grupės ir nedalyvaujant platinime? – Ne, tai visada būdavo pasiekiama grupėje.
Jeigu ne, tai ko tada iš vis įmanoma pasiekti tokiu būdu? – Nieko, būtinas ryšys su panašiais į save.

Apie sąvoką „machsomas“ (rusų k.)

Machsomas, sveiki atvykę! (rusų k.)