Iš 2009 m. kovo 8 d. pamokos 1-os dalies

Kokie tie siūlai, kurie mus riša, per kuriuos jaučiame kitą žmogų? Iš tikrųjų nėra jokių siūlų! Esame vienas kūnas ir niekuo vienas nuo kito nesiskiriame. Šis pasidalijimas – tik iliuzija, kurią piešia mūsų ego.
Egoizmas – ne savarankiška jėga. Tai atvirkščias Kūrėjo savybių atspaudas. Jo vientisumo savybė priešinga forma įsiterpia tarp mūsų kaip trukdys, kurį turime pašalinti, kad savo jėgomis pasiektume vienybę.
Tarsi Kūrėjas paėmė tešlos gabalą ir it konditeris su aštria skardos skiaute kaip peiliu padalijo šią tešlą į gabaliukus. Jei pašalinsime tą padalijimą, pasieksime vienybę. Ir taip suvoksime Kūrėją – juk Jo savybė „Vienas, Vientisas ir Vienintelis“ atskleidžiama, patyrus priešingą savybę – vienybės stoką.
Todėl turime suprasti, kad būtent visos savybės, sąvokos, susijusios su egoizmu, egoizme glūdinti atskleidimo tvarka ir gali mums padėti pasiekti vienybę. Egoizmas mus veda į vienybės atskleidimą. Tai Kūrėjo, kuris tyčia stato kliūtis, jėga. Panašiai duodami pratimai vaikui ar suaugusiam, kai norima jį kažko išmokyti.
Tad nereikia galvoti, kad ego, skiriantis mus kaip tešlą į atskiras dalis, traukia į blogąją pusę. Būtent jo dėka galime suprasti, kas yra vienybė. Jeigu liktume vienu dideliu gabalu Begalybės pasaulio Malchut stadijoje, nieko negalėtume suprasti.
O dabar pradedu atrasti, jog egoizmas perkerpa nematomus siūlus, jungiančius mane su kitais. Jeigu jį anuliuoju, atkuriu šį ryšį. Tarsi ateina gydytojas ir prisiuva atplėštą dalį prie kūno, ir tada ši dalis vėl ima jausti tai, ką jaučia kūnas.