Pateikti Pirmadienis, kovo 30, 2009 dienos įrašai.


Ko galime išmokyti vaikus?

Auklėjimas, vaikai

Iš 2009 m. kovo 18 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Vienas priesakas“

Palydovas žino viską, kas gali nutikti kelyje, ir veda žmones pačiu geriausiu keliu. Tai pasakytina apie bet kurį mokytoją mūsų pasaulyje. Todėl matome, kad matematikos, fizikos ir kitų tiksliųjų dalykų mokytojai gali sėkmingai mokyti, juk jie moko vaikus realių, gamtoje egzistuojančių dėsnių, perduodami savo patirtį bei žinias. Ir todėl dėl tiksliųjų bei gamtos mokslų mokytojų klausimų nekyla, jie neapgaudinėja vaikų.
Bet tie mokytojai, kurie nori išmokyti vaikus, kaip elgtis gyvenime, nemoko jų realių, teisingų dalykų. Pirmiausia jie patys gyvena neteisingai, nežino, kas bus rytoj, ir neįsivaizduoja, kas vyksta su pačiu vaiku, juk jie nenuėjo jų laukiančio kelio. Todėl, jeigu kalbama apie išsilavinimą, tegul mokyklos mokytojas moko vaikus matematikos, fizikos ir kitų dalykų.
Tačiau jeigu kalbėsime apie auklėjimą, mokytojais gali būti tik jau keliomis dvasinių laiptų pakopomis aukščiau už vaikus pakilę žmonės. Ir nesvarbu, suaugę tie vaikai ar maži, ar net tokie, kuriems jau sukako 60-70 metų.
Todėl egzistuoja tėvų ir vaikų problema. Tėvų egoistinio noro lygmuo ankstesnis, o pasaulis jau toli pažengė į priekį. Tėvai primena patekusius į naują pasaulį dinozaurus! Nepaisant to, jie nori mokyti vaikus, kurių noro lygmuo – naujas, o naujų mokytojų nėra. Gaunasi dviguba klaida! Tėvai iš praėjusio šimtmečio moko šio amžiaus vaiką, kuriam reikalingas mokytojas iš būsimo šimtmečio.
Dvi pakopos atitolsta. O mes dar tvirtiname, kad galime kažko išmokyti savo vaikus. Tu visiškai neatitinki vaikų – nei norų , nei pripildymo atžvilgiu. Todėl nieko stebėtino, kad mums nieko neišeina. Maža to, šiandien atsiskleidžia naujas, globalus ryšys, o jo mes, t. y. visas pasaulis apskritai nepaiso.
Taigi, kabant apie žmogaus ugdymą, apie jo parengimą gyvenimui, mokytoju gali būti tik tas, kas pakilo keliais lygmenimis aukščiau. Mokytoju negali būti tiesiog pabaigęs kokį nors universitetą ar kolegiją žmogus. Kaip jis mokys vaiką teisingo elgesio pasaulyje, jeigu pats nežino, kas jame vyksta?

Komentarų nėra

Klausėte? Atsakau… – 4

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Atleiskite už nekuklų klausimą, jis susijęs su Jūsų pavarde. Jos tiesioginis vertimas iš anglų kalbos gali skambėti kaip „šviesus žmogus“. Tai sutapimas ar sąmoningas sprendimas?
Atsakymas: Originali mano pavardė vokiškai skamba Leitman. Tačiau, kadangi atvykęs į Izraelį pastebėjau, kad ją visi skaito Laitman, palikau ją kaip tariama. Ivrito kalboje abu tarimo variantai rašomi vienodai – לייטמן. O dėl mano „šviesumo“ – manau, kad jokie mūsų pasaulio vardai ir požymiai su dvasiniu pasauliu neturi jokio ryšio.

Klausimas: Kodėl Holivudas paleidžia milijardus dolerių liguistoms psichopatų fantazijoms, o kabaloje nepasitaiko galimybės susukti nors vieną tikrai prasmingą filmą?
Atsakymas: Dar neatėjo laikas… bet viskas priklauso nuo jūsų norų!

Klausimas: Tėvas paliko palikimą savo vaikams. Ar jame yra anūko, kurį jis labai mylėjo ir laikė savo sūnumi, dalis? Išspręskite ginčą!
Atsakymas: Nesu teisėjas, taip pat nesu žemiškųjų veiksmų mokytojas. Jūs geriau kreipkitės pas specialistą. Aš – kabalos – mokslo, kaip atskleisti Kūrėją, o ne žemiškų reikalų mokytojas.

Dažnai užduodami klausimai (rusų k.)

Komentarų nėra

„Amžinosios vertybės“ neparduodamos

Kabala

Pranešimas: Mičigano universitetas (University of Michigan at Ann Arbor) paskelbė „amžinųjų vertybių“ – etinių ir religinių įsitikinimų įtakos žmogaus elgesiui tyrimo rezultatus. Svarbiausia išvada: panašios vertybės neparduodamos, nekeičiamos. Kai eksperimento dalyviams buvo siūloma atsisakyti kokių nors principų manais į materialines gėrybes, reakcija buvo neigiama.
Komentaras: Žmogiškųjų vertybių skalė iš apačios į viršų:
– kūniškieji norai (maisto, sekso, šeimos) – kylantys iš kūno poreikių,
– visuomeniniai norai (turto, valdžios, garbės, žinių) – kylantys veikiant visuomenei,
– dvasiniai norai (suvokti Kūrėją) – atsirandantys sužadinus rešimot, „dvasinį geną“.
Todėl nenuostabu, kad netgi mūsų pasaulio „amžinosios vertybės“ vertinamos labiau nei kitos. Suprantama, kad kalbama ne apie ekstremalias situacijas, kai savisaugos instinktas reikalauja teikti pirmenybę „išgyvenimo minimumui“.

Komentarų nėra