Mano senas pažįstamas žurnalistas ir apžvalgininkas Sergejus Leskovas kalbėjosi su Rusijos Mokslų Akademijos Filosofijos instituto direktoriumi akademiku A. Guseinovu. Ponas Abdusalamas Guseinovas dalyvavo man ginant disertaciją RMA Filosofijos institute. Su dėkingumu prisimenu jo požiūrį į šį procesą.
Jo žodžiai: Tikėjimas mokslo ir technikos progresu buvo fundamentalus žmonijos įsitikinimas. Pasirodė, kad šios viltys – iliuzija. Filosofija rėmėsi prielaida, kad žemėje galima sukurti rojų, keičiant žmogaus prigimtį.
Dabar aišku, kad progrese slypi mirtinai pavojinga grėsmė. Tai reikalauja iš principo naujo lygio atsakomybės.
Geros valios etiką Kanto dvasioje tenka papildyti atsakingo  poelgio etika. Auga absoliučių draudimų, surašytų dar Mozės kodekse, vaidmuo – pirmiausiai prievartos draudimas. – Kitaip tariant: „Nedaryk kitam to, ko nelinkėtum sau“ – taisyklė, einanti pirma taisyklės „Pamilk artimą kaip save“. Žr. Baal Sulamo straipsnius „Toros dovanojimas“ ir „Laidavimas“.
Kita vertus, moralė tampa vis individualesnė. Teisę spręsti, kas yra moralu ar nemoralu, visuomenė deleguoja atskiroms asmenybėms. –  Jeigu tai kabalistai, t. y. jau pasiekę „žmonijos ateitį“, tai jais galima pasitikėti, o tais, kurie „nėra ateityje“, jokiu būdu pasitikėti negalima – suklys, kaip visada, nes juos valdo jų egoizmas.
Mano pastabos – pasvirusiu šriftu.