Klausimas: Ar turi G20 lyderiai kaip nors susitarti ir taip pasistūmėti?
Atsakymas: Žinoma, situacija skatina tartis, tik koks tas susitarimas? Jie, vargšai, neturi sprendimo. Niekas nieko negali pasakyti!
Niekas nieko negali pasiūlyti, nes niekas neturi plano! Jeigu planas būtų, tai jau būtų ką nors paskelbę, ko nors ėmęsi. Bet ne! Globalumo atžvilgiu mes nieko negalime padaryti, nes neturime klijų, neturime jėgų mūsų tarpusavio ryšiams. Netgi G. Braunas ir kiti žinomi ekonomistai, suprantantys būtinybę susijungti, nežino, kaip tai padaryti.
Situacija primena vaikus, kurie nori pastatyti namą, bet nežino, kaip tai daroma. Jie šaukia: „Mes norime pastatyti nuostabų namą, kad visiems jame būtų gera!“ Visi susirenka kieme, visi kupini entuziazmo, tačiau kaip tai daryti – nežino, todėl taip ir lieka bejėgiai prieš šią problemą.

Klausimas: Kas jiems trukdo?
Atsakymas: Jiems trukdo tai, kad nėra ryšio su ta vienintele vienybę kuriančia jėga. Žinodami šio pasaulio sistemą jie bent jau supranta, kad nėra ryšio ir nėra tokios jėgos. Visai kaip tie norintys pastatyti namą vaikai. O kas toliau? Kaip statyti? – Nežinome. Žinome, kad namas – tai sienos ir stogas, bet kaip sukonstruoti – nežinome: neturime programos, plano, jėgų. Norint atlikti šią užduotį, reikia suvokti visą struktūrą, o to jie nesuvokia. Jų padėtis nepavydėtina ir vargu ar kas nors norėtų atsidurti jų vietoje.

Iš pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Vienas priesakas“, 2009 03 08. Skaityti visą>>