Klausimas: Daugelis žmonių krizės akivaizdoje patiria baimę. Ar įmanoma, kad ateis karų, konfliktų ir prievartos etapas?
Atsakymas: Pirmiausia toks pavojus egzistuoja pačių valstybių viduje ir mes matome, kaip skirtingai jis reiškiasi – neramumai, sujudimai tai ten, tai čia. Žmonės, neturintys nei būsto, nei duonos, nebevaldo savęs, jie neturi ko prarasti. Jie pasirengę viskam, ir jeigu tokie žmonės susivienija ir kursto vienas kitą, tai liaudis pratrūksta.
Kokių priemonių galima imtis? Juk tai ne priešas, prieš kurį galima panaudoti ginklą. Įsivaizduok: išeina į gatves tūkstančiai moterų su vaikais. Kokia policija juos sustabdys?
Galbūt Amerikoje situacija vis dar nėra tokia įtempta. Amerikiečiai visada gynė asmenybę: jei asmenybė turi ką nors – gerai, ne – tai ne. Niekas nereiškia pretenzijų. Be to, ten vis dar yra pinigų, prekių ir maisto, skirto dalinti vargšams ir bedarbiams.
Tačiau praeis šiek tiek laiko ir šios atsargos išseks. Jau šiandien kalbama apie tai, jog neaišku, kur išleisti Obamos milijardai – nesijaučia, kad jie išleisti naudingai.
Japonijoje valstybė kiekvienam skyrė po 100 dolerių, kad, išleidę juos, žmonės atgaivintų rinką. Tačiau tauta nieko nelaukus gautus pinigus paslėpė kišenėse: kas žino, galbūt, jų prireiks vėliau. Niekas neišleido jų pirkiniams – žmonės vengia švaistytis pinigais, jie perka duoną.
Jūs matote, kad neturime, kuo valdyti pasaulį. Vyriausybė šiandien jau nevaldo: anksčiau pasitelkusi ekonomiką galėjo reguliuoti tokius procesus, tačiau šiandien šis mechanizmas nebeveikia.

Skaityti visą >>