Pateikti Trečiadienis, gegužės 6, 2009 dienos įrašai.


Kaip užsidirbti duonai?

Krizė, globalizacija

Klausimas: Žmogus keliasi ryte, eina į darbą, po darbo šeimai lieka kelios valandos. Jis sako: „Dirbu, esu paklūstantis įstatymams pilietis…“ Kas dar turima omenyje sakant „geri santykiai su kitais“?
Atsakymas: Turi būti bendrumo pojūtis, kuriuo pasiekiame kažką aukšto. Bet pirmiausia žmogus turi suprasti, kad tik viduje būdamas sąžiningas užsidirbs duonai. Tai nelengva ir mums teks tai atskleisti. Pasieksime tokią būseną, kada neturėsime ko valgyti, ir žmonės supras, kad maisto buvimas nepriklauso nuo derliaus, jis priklauso tik nuo požiūrio. Galima pasiekti būseną, kai duosi dirvai visa, kas būtina, tačiau neteisingai elgsiesi su žmonėmis, kuriems nori ką nors užauginti, ir iš žemės negausi nė vieno grūdelio, nė vieno pomidoro – nieko.
Apie tai galima sukurti filmą. Žmogus pasodino pilną lauką pomidorų, bet, kad ir kaip jis stengtųsi, jame niekas neauga, išskyrus žalius krūmus – tol, kol jis nepakeis savo požiūrio, nes dabar turime ištaisyti gamtą ne gyvūniniame, augaliniame ar negyvajame lygmenyse, o lygmenyje žmogus. Kad taip kalbu, nėra nieko keisto, tai dėsninga, juk žmogus dabar neigiamai veikia žemiau jo esančią gamtą.
Mes pasieksime būseną, kai žmonės pajus: nėra teisingo ketinimo – nieko negausi, vos tik ketinimas ima formuotis – gauni palaiminimą. Tai vadinama atskleidimu, bet kokį kančių kelią reikia nueiti, kokio mokymo reikia! Ir tai iš tikrųjų įvyks, pamatysime, kaip per skirtingas sistemas pati gamta privers mus sėdėti ir mokytis, kaip sukurti teisingą ketinimą, teisingą santykį. Per didžiules kančias, suirutes, ligas ir painiavą sužinosime, kad tereikia išmokti teisingai nusiteikti.

Ištrauka iš 2009 m. kovo 5 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Vienas priesakas“ Skaityti visą >>

Komentarų nėra

Tik kartu prasiveršime išsivadavimo link

Krizė, globalizacija

Šiandien žmonija atskleidžia, jog privalo susivienyti, tačiau negali net įsivaizduoti, kad įmanoma tokia nereali būsena. Mes viduje esame taip nutolę, tokie atskirti egoistinių savo tikslų. Susijungti visiems į vieną visumą, į vieną valstybę, į vieną tautą, virš visų skirtumų, kaip to reikalauja gamta, – mes visiškai neturime jėgų. Būtent tai dabar mums atsiskleidžia.
Ir nuleidžiame rankas nesuprasdami, kad nieko kito, be savo pačių bejėgiškumo suvokimo, mes ir neturime atskleisti. Iš mūsų reikalaujama suprasti, kad nesugebame susijungti, tačiau privalome tai padaryti.
Kai tai bus suvokta, pasaulis staiga nurodys į kabalistus, kaip į žinančius apie visų susijungimą į vieną visumą: „Mes turime susijungti! Mes suprantame, kad tame slypi pasaulio išgelbėjimas, nes kitaip globalus, integralus, vieningas pasaulis, tapęs mažu kaimu, kuriame visi tarpusavyje susiję, negalės išsigelbėti nuo sunaikinimo. Tačiau mes patys nesugebame! Duokit mums žinių ir jėgų susivienyti!“.
Kabalistai ir visa žmonija – suartėja, susijungia – ir visi kartu pasiekia visišką egoizmo ištaisymą ir amžino tobulo prisipildymo pojūtį.

Komentarų nėra