Pateikti Penktadienis, gegužės 8, 2009 dienos įrašai.


Einame pas Faraoną!

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Laidavimas

Klausimas: Kodėl žmonija, būdama gyvūniniame lygmenyje, negali pasiekti tarpusavio laidavimo natūraliai, taip kaip kūno ląstelės?
Atsakymas: Žmogus – pernelyg sudėtingas kūrinys, kad būtų susijungęs su kitais. Kuo didesnis egoizmas visuose lygiuose – negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogiškajame, tuo kiekvienas elementas tampa individualesnis, negebantis susijungti su kitais. Atvirkščiai, vystydamasis jausiesi vis labiau nuo kitų atitrūkęs.
Dabar ne tik psichologai ir sociologai, bet ir ekonomistai bei daugelis politikų atskleidžia, kad pasaulis tapo susietas ir mes turime susijungti.
Bet jie tiki, kad sugebės to pasiekti kokiu nors žemišku būdu – ir viskas susitvarkys – bus pasaulio bankas, pasaulio vyriausybė, auklėjimas, pasaulinis ryšys.
Bet dar po kelių G20 pobūdžio susitikimų jie ims suprasti, kad iš tikrųjų neturi metodikos, leidžiančios susivienyti.
Kančios bus didelės – grėsmės, saugumo ir orientacijos praradimas, visiškas bejėgiškumas, visus apims liūdesys. Juk žmogui yra nepakeliama gyventi nežinomybėje. Nuolat jausti nerimą ir nežinomybę – blogiau nei mirti. Mūsų protas negali veikti tokiomis sąlygomis.
Bet mūsų tarpusavio susijungimas įmanomas tik virš mūsų egoistinės prigimties. Negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse visa gamta, jos dalys instinktyviai, natūraliai susiję, viena kitą papildo, harmoningai bendradarbiauja tarpusavyje, neturėdamos pasirinkimo ir apsisprendimo laisvės.
Tačiau panašų susijungimą tarp žmonių kiekvienas turi pasiekti sąmoningai. Kūrėjas mums nedavė galimybės susijungti instinktyviai. Šis susijungimas įmanomas tik įgijus davimo ir meilės savybę, visiems dalyvaujant bendrystėje su visais – taip mes turime pakilti virš savęs, savo egoizmo – pasiekti biblinį priesaką „Mylėk artimą kaip save“.
Taip mumyse atsiskleis Kūrėjo savybė, tapsime į Jį panašūs – ir suprasime, kodėl Jis taip su mumis pasielgė…

Komentarų nėra

Ką reiškia Šviesa dvasine prasme?

Kabala, Klausimai ir atsakymai

Klausimas (iš dienoraščio anglų kalba): Ką reiškia Šviesa dvasine prasme? Ir kuo skiriasi žemesniuosiuose dvasiniuose pasauliuose esanti šviesa nuo aukštesniųjų pasaulių, esančių arčiau Kūrėjo, šviesos?
Atsakymas: Šviesa: viskas, ką gauna kli (siela). Skiriasi ne pačios šviesos, bet indai, kli, norai, kuriuos jos pripildo, – noro atiduoti dydžiu, išsitaisymo jėga. Kaip šviesa mūsų pasaulyje – paprasta, „balta“, bet sudaryta iš 7 spalvų, nes potencialiai gali būti atskleista 7 kli rūšių. Nors pati savaime neegzistuoja. Nėra šviesos be kli, nėra Kūrėjo be kūrinio. Juk mes nagrinėjame tik materiją ir materijos formą, o abstrakčios formos ir jos esmės nagrinėti negalime, nes iš tikrųjų jų nesuvokiame. Kosmose nėra šviesos, tik tamsa, nes nėra kas ją sulaikytų, atspindėtų – nėra kli.
Taigi šviesa praeidama, pavyzdžiui, pro stiklą, kuris sugeria vieną iš ją sudarančių elementų – tam tikro ilgio bangas, matoma tokios spalvos, kurią sugėrė. Jei stiklas sugeria raudonas šviesos bangas, tai šviesa atrodo raudona, t. y., mes jaučiame ne pačią šviesą, o tik jos pasireiškimą sieloje. Tiksliau – sielos reakcija, norai, į kažką išorėje, dvasiniame pasaulyje, vadinama šviesa. Arba šviesa vadinama davimo savybė, kurią siela pasiekė ir kuri joje jaučiama. Kitaip tariant mes matome ne šviesą, o kli, sielos, savybes, kurios pasireiškia padedant kažkam, kas vadinama šviesa.

Komentarų nėra