Egoizmas pasiekė savo individualaus augimo viršūnę – žmonės atskleidė tarpusavio ryšį ir priklausomybę. O štai ir receptas visiems, kuriuos persekioja nesėkmės: jei tavo norai ir mintys nukreipti į visų žmonių gerovę – tau pavyks viskas, kad ir ko imtumeisi.
Sėkmės formulė: viską daryti remiantis davimu, t. y. sau pasilik tik tai, kas būtina normaliam gyvenimui. „Dirbti, kad duotum“ reiškia, kad bet kokio verslo pelnas turi padengti vien tik išlaidas. Taip nustatoma prekių kaina ir paslaugų įkainiai. Nėra papildomo pelno, kuris keliauja į sąskaitą.
Tai prieštarauja tam, kas vyksta šiandien, bet baigiantis krizei pamatysime, kad viskas pereis į tokią sistemą. Priešingu atveju nė vienas verslas negalės egzistuoti. Visa, kas viršija išgyvenimui būtinus dalykus, pažeidžia pusiausvyrą su gamta. Egzistuodamas savo kūne žmogus turi vartoti taip, kaip vartoja kiekvienas gyvas organizmas – tik tai, kas būtina.
Kentėdamas, klausydamas aiškinimų apie kančių priežastis, dėl kabalos platinimo, žmogus supras, kad teisingas egzistavimas – tai tarnavimas kitiems kaip tai daro ląstelės, organai ar kūno dalys.
Gamta (Kūrėjas) vis tiek nugalės: arba per jėgą (kančias), arba žmogus pats supras, kad jam būtina paklusti Gamtai ir vykdyti jos reikalavimą – pasiekti harmoniją (vienybę) su ja.
Vos tik sutiksime su Gamta, jos santykis mūsų atžvilgiu pasikeis, kitaip tariant, pasikeis mūsų padėtis: pasaulyje staiga atsiras pakankamai vandens, maisto ir to, kas būtina kiekvienam.

Ketvirta pamoka: „Globalus auklėjimas“

Pranešimas: Su šešių religinių konfesijų atstovais atlikti tyrimai parodė, kad reguliariai atliekantys religinius ritualus žmonės yra linkę į religinį fanatizmą bei neapykantą kitatikių atžvilgiu, netgi toleruoja teroristus-savižudžius. Bendri religiniai veiksmai yra lemiamas ištikimybės „saviems“ ir neapykantos „svetimiems“ faktorius. Teroristų-savižudžių elgesį galima laikyti ekstremalia parochialinio altruizmo forma: žmonės aukoja save dėl „savųjų gerovės“ (altruizmas), tačiau „gerasis tikslas“ pasiekiamas sunaikinant „svetimuosius“ (parochializmas).
Komentaras: Religijos visur kur priešingos kabalai („Toros nuomonė priešinga egoistų nuomonei“). Kabala skatina visus siekti meilės visų žmonių atžvilgiu, pagal kabalą visi „savi“, žmogus aukoja save dėl kitų, visi mes – vienos kūno ląstelės.
Religijos generuoja neapykantą „svetimiems“ aukojant save dėl „ne savų“ nužudymo. Todėl, kai žmonėms atsiskleis „meilės artimam“ savybė, religijos išnyks, iš jų liks tik tautos kultūra ir papročiai.
Visa, kas susiję su Kūrėju, aukščiausiuoju pasauliu, pomirtiniu gyvenimu ir atlygiu, atitrūks nuo religijų, nes Kūrėjo atskleidimas apnuogins jų tuštybę ir melą. Tampa aišku, kaip stipriai religijos nekenčia kabalos. Kabala siūlo palikti religijas kaip papročius ir tuo pat metu atskleisti Kūrėją. Tačiau šiuo atveju religijų veikėjai netenka savo pagrindinio kozirio – „atlygio pomirtiniame gyvenime“ tapdami tautos papročių ir kultūros dalimi.

„Kuo kabala skiriasi nuo religijos“