Šviesos kelias ir kančių kelias

Kabala, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Ar galima manyti, jog kabalos kelias nepanaikina problemų žmogaus gyvenime? Tiesiog žmogus, einantis kabalos keliu, jas suvokia kitaip. T. y. stovint ant aukštesnės pakopos nebelieka ankstesnių problemų, kadangi pasikeitė požiūris į jas, tiksliau, į jų šaltinį. Priešingai, žmogus, einantis kančių keliu, susidūręs su ta pačia problema, jaučia nepasitenkinimą.
Atsakymas: Visiškai teisingai! Mes egzistuojame Aukščiausiosios Šviesos (atidavimo ir meilės savybės) lauke. Šį lauką sudaro koncentriniai apskritimai, kurie artėdami prie centro turi vis intensyvesnę atidavimo ir meilės savybę. Viskas statiška, ir tik mes, keisdami savo savybes, judėdami lauke, keičiame savo suvokimą.
Apskritimų centre buvo sukurtas noras (bendra siela). Jis nutolo nuo centro – prarado atidavimo ir meilės savybę, suskilo į dalis (atskiras sielas), įgijo priešingą – gavimo savybę (egoizmą). Todėl yra labiausiai nutolusiame Šviesos lauko apskritime. Sielų panašumas į Šviesą kaip krūvis, turintis savo vietą elektriniame arba magnetiniame lauke. Sielos ir Šviesos (krūvio ir lauko) ryšys – jų savybių pusiausvyra (panašumas). Jeigu Šviesos (lauko) ir sielos (krūvio) savybės vienodos, tai siela (noras) jaučia ramybės būseną (savo jėgų-savybių ir Šviesos pusiausvyra, homeostazė). Sieloms tolstant (jų savybėms leidžiantis) nuo centro į periferiją, iš kiekvienos pereitos būsenos jose lieka rešimot (įrašas) apie ją. Kai sielos labiausiai nutolsta (savo priešingomis savybėmis) nuo centro (Kūrėjo), jose lieka įrašyta visa nutolimo (nusileidimo) grandinė. Labiausiai nutolusią būseną sielos (norai, egoistiniai) jaučia kaip žmogų (sielą) šiame pasaulyje (lauke).
Nuo šio momento sielos pradeda savo kelią atgal. Iš pradžių kūrimo tikslo link jos juda nesąmoningai, verčiamos jėgos, kylančios dėl jų savybių ir Šviesos apskritimų, kuriuos jos pereina, savybių neatitikimo. Sielos jaučia kančias. Šis jausmas kyla iš savo egoistinių savybių ir Šviesos savybių priešingybės. Kuo labiau sieloje pasireiškia rešimot, tuo prie labiau vidinio Šviesos lauko apskritimo ji stumiama, t. y. kuo didesni neatitikimai tarp neištaisyto rešimot ir tobulos Šviesos – tuo blogiau jaučiasi žmogus ir visa visuomenė.
Pradedant nuo atitinkamo Šviesos lauko apskritimo, jo poveikis rešimo lemia kančių priežasties suvokimą klausimo dėl kančių prasmės, priežastingumo ir tikslingumo pavidalu. Klausimas apie gyvenimo prasmę žmogų atveda į grupę (aplinką), kur jis gali pradėti save taisyti, siekdamas prilygti Šviesai (atidavimui).

„Visada atrodo, jog mus myli už tai, kad esame geri. Tačiau nenumanome, kad mus myli todėl, jog geri tie, kurie mus myli.“ L. Tolstojus

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>