Pranešimas: Buvęs Vilniaus meras, liberalų ir centro sąjungos lyderis A. Zuokas pasiūlė bausti politikus, kurie viešai pasisakydami vartoja žodį „krizė“.
„Šiandien pagrindinė krizė yra valstybės politikų ir biurokratų galvose. Krizė – tai savojo bejėgiškumo ir beviltiškumo įrodymas“. Būtina terminą „krizė“ pakeisti į „iššūkį“.
Komentaras: Visiškai teisingai – tai iššūkis mums, mūsų egoizmui, mūsų protui. Privalome suprasti „iššūkio“ priežastį ir ją pašalinti, išsitaisydami pagal panašumą gamtai – reikia ištaisyti žmonių tarpusavio santykius. Krizė arba iššūkis parodo, kad nesame pusiausvyroje su bendru gamtos dėsniu, o juk gamtoje mes visi esame integralios dalys ir privalome darniai ir harmoningai veikti.

Pranešimas: Pagal Rusijos paauglių mirtingumo statistiką po nelaimingų atsitikimų ir nužudymų yra savižudybės. Sergantis depresija ar turintis savižudiškų minčių vaikas jausdamas šeimos narių palaikymą rečiau galvoja apie savižudybę. 62% paauglių savižudybių yra siejamos su problemomis šeimoje arba artimųjų abejingumu.
Komentaras: Kiekvieno iš mūsų augantis egoizmas natūraliai skatina vaikų mirtingumo didėjimą. Sprendimas – egoizmo ištaisymas, sukuriant stipresnius ryšius tarp žmonių, o ypač tarp tėvų ir vaikų.

Klausimas: kam reikalingi visi šie smūgiai, jei visai nematyti, kad jie susiję su žmonių tarpusavio santykiais ar meile artimui?
Atsakymas: to nemato tik tie, kurie kol kas dar nepastebėjo ryšių, siejančių visus žmones ir visas pasaulio dalis apskritai. Apie tai, kad dabartinės ekonominės krizės tikslas atskleisti ryšius tarp žmonių, kalba tik 0,1% planetos žmonių, o likusieji kol kas nesupranta, kad būtent žmonių tarpusavio santykiai veikia ekonomiką, sukelia epidemijas, cunamius, žemės drebėjimus ir kitas nelaimes.
Vos tik žmonių tarpusavio santykių ir kančių ryšys taps akivaizdus, žmonės norom nenorom atsisakys egoistinių santykių.

Klausimas: Kodėl gi Kūrėjas nepribaigia mūsų savo smūgiais, kad įsisąmonintume jo sumanymą?
Atsakymas: be abejo, jei atsiskleistų, kaip cunamiai, žemės drebėjimai, uraganai, bankų bankrotai priklauso nuo mūsų elgesio, mes nenoromis pasikeistume. Tačiau ne savo valia, o verčiami, gelbėdamiesi nuo pražūties, nesuvokdami, kaip didinga mylėti artimą ir duoti jam.
Tačiau taip it gyvūnai bėgtume nuo žūties, o ne rinktumės laisva valia pakilti virš savo prigimties ir tapti panašūs į Kūrėją. Tokiais mus Kūrėjas galėjo sukurti iš pat pradžių.
Nuolatinio tobulėjimo būtinybę padiktavo Kūrėjo sumanymas leisti mums įsisąmoninti davimo ir meilės artimui didingumą.

Klausimas: Taip išeina, kad studijuojantys kabalos mokslą, bus laimingi, nes jie suvokia realybę ir jiems gerai. O tie, kurie nestudijuoja, bus nelaimingi, kentės ir vargs?
Atsakymas: Tai tiesa, tačiau bendroje sielų sistemoje visi tarpusavyje susiję. Todėl negali būti taip, kad vienas jaučia gėrį, o kitas – blogį. Egoistinės prigimties taisymo procese žmogaus laukia daugybė kliūčių, neaplenkiant ir tų, kurios atsiranda dėl ryšių su kitais žmonėmis. Kita vertus, pasauliui, kad imtų taisytis, vis dėlto teks kentėti, nes žmonija neturi kitos galimybės vystytis.

Klausimas: Turi keistis žmonių tarpusavio santykiai, jie turi remtis meile artimui. Ar tai taip pat išspręs pasaulio problemas, kurios atsiranda dėl neteisingų tarpusavio ryšių?
Atsakymas: Ne „taip pat“ išspręs, o būtent toks pokytis pašalins visas nelaimes pasaulyje! Be žmonių tarpusavio ryšio daugiau nėra kitos problemos: kai ryšio nėra – Kūrėjas slepiasi, jam esant – Kūrėjas atsiskleidžia.
Kai užsimezga žmonių tarpusavio ryšys sakoma, kad Kūrėjo grįžta į kūrinį. Ryšys tarp žmonių vadinamas Kūrėju, iš žodžio Bore: Bo – ateik ir Re – išvysk Jį žmonių tarpusavio ryšyje. Todėl priesakas „Pamilk artimą kaip save“ yra pagrindinis ir apima visus ištaisytus žmogaus veiksmus.

Penkta pamoka

Klausimas: Jūs tvirtinate, kad mūsų sielos visiškai apsprendžia pasaulio būklę, o tai leidžia daryti prielaidą apie  neeilinę išmintį ir patirtį, kita vertus, sakote, jog mes – kaip gyvūnai, ir kad po kūno mirties iš mūsų nieko nelieka. Kurgi dingsta mūsų išmintingoji siela, kuri pati turi nulemti savo būsimus įsikūnijimus?
Atsakymas: Siela – atidavimo savybė. Jeigu jūs studijuodamas kabalą įgijote ją šiame gyvenime, tai turite sielą ir jaučiate joje savo amžiną egzistavimą. Jeigu neįgijote – tai vėl privalote pasirodyti šiame pasaulyje, kad ją įgytumėte, – ir t.t.

„Kūnas ir siela“

„Sielų sugrįžimai ir kartų vystymasis“

Klausimas: prašau papasakoti, kaip keičiasi moteris gimus kūdikiui? Kodėl naujas jausmas kyla tik savo vaikui? Ar po gimdymo moteris tampa dvasingesnė?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.)

Kviečiu visus užduoti šiai laidai klausimus dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba video ar audio formate siųskite elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Egoizmas pasiekė savo individualaus augimo viršūnę – žmonės atskleidė tarpusavio ryšį ir priklausomybę. O štai ir receptas visiems, kuriuos persekioja nesėkmės: jei tavo norai ir mintys nukreipti į visų žmonių gerovę – tau pavyks viskas, kad ir ko imtumeisi.
Sėkmės formulė: viską daryti remiantis davimu, t. y. sau pasilik tik tai, kas būtina normaliam gyvenimui. „Dirbti, kad duotum“ reiškia, kad bet kokio verslo pelnas turi padengti vien tik išlaidas. Taip nustatoma prekių kaina ir paslaugų įkainiai. Nėra papildomo pelno, kuris keliauja į sąskaitą.
Tai prieštarauja tam, kas vyksta šiandien, bet baigiantis krizei pamatysime, kad viskas pereis į tokią sistemą. Priešingu atveju nė vienas verslas negalės egzistuoti. Visa, kas viršija išgyvenimui būtinus dalykus, pažeidžia pusiausvyrą su gamta. Egzistuodamas savo kūne žmogus turi vartoti taip, kaip vartoja kiekvienas gyvas organizmas – tik tai, kas būtina.
Kentėdamas, klausydamas aiškinimų apie kančių priežastis, dėl kabalos platinimo, žmogus supras, kad teisingas egzistavimas – tai tarnavimas kitiems kaip tai daro ląstelės, organai ar kūno dalys.
Gamta (Kūrėjas) vis tiek nugalės: arba per jėgą (kančias), arba žmogus pats supras, kad jam būtina paklusti Gamtai ir vykdyti jos reikalavimą – pasiekti harmoniją (vienybę) su ja.
Vos tik sutiksime su Gamta, jos santykis mūsų atžvilgiu pasikeis, kitaip tariant, pasikeis mūsų padėtis: pasaulyje staiga atsiras pakankamai vandens, maisto ir to, kas būtina kiekvienam.

Ketvirta pamoka: „Globalus auklėjimas“

Pranešimas: Su šešių religinių konfesijų atstovais atlikti tyrimai parodė, kad reguliariai atliekantys religinius ritualus žmonės yra linkę į religinį fanatizmą bei neapykantą kitatikių atžvilgiu, netgi toleruoja teroristus-savižudžius. Bendri religiniai veiksmai yra lemiamas ištikimybės „saviems“ ir neapykantos „svetimiems“ faktorius. Teroristų-savižudžių elgesį galima laikyti ekstremalia parochialinio altruizmo forma: žmonės aukoja save dėl „savųjų gerovės“ (altruizmas), tačiau „gerasis tikslas“ pasiekiamas sunaikinant „svetimuosius“ (parochializmas).
Komentaras: Religijos visur kur priešingos kabalai („Toros nuomonė priešinga egoistų nuomonei“). Kabala skatina visus siekti meilės visų žmonių atžvilgiu, pagal kabalą visi „savi“, žmogus aukoja save dėl kitų, visi mes – vienos kūno ląstelės.
Religijos generuoja neapykantą „svetimiems“ aukojant save dėl „ne savų“ nužudymo. Todėl, kai žmonėms atsiskleis „meilės artimam“ savybė, religijos išnyks, iš jų liks tik tautos kultūra ir papročiai.
Visa, kas susiję su Kūrėju, aukščiausiuoju pasauliu, pomirtiniu gyvenimu ir atlygiu, atitrūks nuo religijų, nes Kūrėjo atskleidimas apnuogins jų tuštybę ir melą. Tampa aišku, kaip stipriai religijos nekenčia kabalos. Kabala siūlo palikti religijas kaip papročius ir tuo pat metu atskleisti Kūrėją. Tačiau šiuo atveju religijų veikėjai netenka savo pagrindinio kozirio – „atlygio pomirtiniame gyvenime“ tapdami tautos papročių ir kultūros dalimi.

„Kuo kabala skiriasi nuo religijos“