Pateikti Antradienis, 9 birželio, 2009 dienos įrašai.


Pradedančiųjų klausimai – 7

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai

Klausimas (iš dienoraščio vokiečių kalba): Galbūt Šviesa veikia mus, net jei nieko apie kabalą nežinome, bet jaučiame, kad tai vilioja. Galbūt, mums neįsisąmoninant, prabunda ankstesni gyvenimai, kuriuose intensyviai studijavome kabalą, – ir tuomet imame jos siekti?
Atsakymas: Jei žmogus susitelkia kabalos studijoms, vadinasi, jame pasireiškė rešimot – pirmą kartą arba galbūt jis tęsia studijas šiame gyvenime. Netgi jei apie kabalą nieko nežinome ir nestudijuojame jos, vis tiek kiekviename iš mūsų nuosekliai pasireiškia rešimot ir veda prie kabalos.

Klausimas (iš dienoraščio vokiečių kalba): Ar sunkumai, patiriami studijuojant kabalą, – tai sutrauktos formos, neilgos kančios, kurios mus ištiktų ir tuo atveju, jei jos nestudijuotume?
Atsakymas: Be abejo, bet studijuojant kabalą sunkumus lydi meilė ir supratimas, mes įsisąmoniname juos, o ne išgyvename kaip tikrovę.

Klausimas (iš dienoraščio vokiečių kalba): Ar jėga, kuri mus veikia, jei norime dvasiškai tobulėti, vadinama tiesiog „Šviesa“ todėl, kad „apšviečia“ tamsą, t. y. tai, kas nesuvokiama, – ir tada toji jėga tampa suvokiama?
Atsakymas: Taip, tiek, kiek su ja supanašėjame.

Komentarų nėra

Kur ta mokykla, kuri auklėja Žmogų?

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

Klausimas: Šiandien vaikus mokykloje taip pat moko dalytis ir atiduoti, tačiau kai jie išeina į pasaulį, patenka kitų vertybių įtakon. Ką mes papildomai turime įtraukti į egzistuojančią lavinimo sistemą, kad formuotų žmogų, o ne specialistą?
Atsakymas: Įprasta šiuolaikinė mokykla negali išauklėti žmogaus, išugdyti teisingo santykio su kitais, nes tai įmanoma tik padedant teisingai aplinkai (visuomenei), kurią pirmiausia aplink mokinius reikia sukurti.
Jokia pasaulio mokykla nekelia sau šios užduoties. Visur mokiniai mokomi siekti formalių pasiekimų per egzaminus, laimėti konkurencinėje kovoje, „lipti per kitus“. Svarbiausias gyvenimo orientyras – suklestėti, įgyti specialybę, kuri užtikrintų kuo didesnes pajamas.
Tai buvo teisinga konkurencinės visuomenės laikotarpiu. Bet šiandien mes atsidūrėme integralioje visuomenėje, kur veikia dėsnis „nugali (visus) ne tas, kuris stiprus, laimi (kartu su visais) tas, kuris susivienijo su kitais“. Todėl iškilo poreikis formuoti kitokį žmogų – ne visų priešininką, o visų bičiulį.
Tokio žmogaus formavimas prieštarauja mūsų egoistinei prigimčiai. Todėl čia reikalinga ypatinga metodika (kabalos mokslas) ir priemonė (ištaisymo Jėga). Kitaip žmonės vėl iškreips susivienijimo idėją „Visų šalių proletarai, vienykitės!“ pavidalu, vėl pradės statyti socializmą arba kibucą. Juk  vadovaujami savo egoizmo nieko kito nesugalvosime.
Todėl auklėjimas – pagrindinė visuomenės problema, kurios neišsprendusi, ji savęs, kaip to reikalauja gamta, nepertvarkys. Ir šis persitvarkymas įmanomas tik taikant kabalistinius principus.

Komentarų nėra