Pateikti Sekmadienis, 14 birželio, 2009 dienos įrašai.


Tu atsakingas už 7 milijardus vaikų

Krizė, globalizacija, Laidavimas

Klausimas: Iš kur žmonėms atsiras noras susivienyti? Kas, be kančių, juos pastūmės į tai?
Atsakymas: Mus sieja absoliutūs, nepertraukiami ryšiai, visiškas tarpusavio laidavimas. Tokią būseną sukūrė gamta be mūsų sutikimo ir mes neturime kito pasirinkimo.
Įsivaizduok, kad perki butą name, kuriame gyvena dar 50 kaimynų. Sudarydamas sutartį tu  nežinodamas pasirašei, jog tu su visais kaimynais laiduosite vienas už kitą. Dabar tu atsakai už tai, kas vyksta šiose 50 šeimų. Tai reškia, kad jei kuris nors iš jų įvykdys nusikaltimą, į kalėjimą pasodins tave. Tu atsakysi už visus. Tai tikrų tikriausias tarpusavio laidavimas.
Žmonija turi suprasti, kad šiandien ji turi laikytis absoliučios, visiškos tarpusavio laidavimo sutarties ir kiekvienas turi atsakyti už visą planetą. Kuo galima būtų atsverti šią sunkią sutartį, kurios neįmanoma nutraukti? Juk būti atsakingam už visus – nepakeliama. Žmonės pajus, kad nėra kitos išeities, tik savo noru, geranoriškai susivienyti. Tačiau bėda ta, kad geruoju to padaryti negalės.
Net kai žmonės supras būtinybę ir norės susijungti ir su tuo sutiks visos vyriausybės kuriame nors eiliniame susitikime, panašiame į Didžiojo dvidešimtuko (G20), kiekvienas žmogus ir ištisos tautos pajus, kad jie nesugeba susivienyti. Visi lyg ir supras padėties beviltiškumą, tačiau neturės jokių galimybių susivienyti. Taip atrasime, kad mums nurodinėja svetima valdžia.
Lyg kažkas iš aukščiau tyčia stato mums kliūtis, kiša koją, neleidžia įvykdyti to, ko trokštame, nepaisydamas visų mūsų pastangų ir prieštaraudamas logikai. Ir tada ims visi „dejuoti nuo šio darbo“. Kai tai įvyks, atsivers trečioji jėga: tas, kuris nori išeiti iš šios būsenos, turi pasinaudoti Šviesa iš Šaltinio, kad padėtų pakeisti neapykantą į meilę ir pamilti tai, ko anksčiau nekentė.
Mes net nesuvokiame, kaip nekenčiame Kūrėjo, kaip esame nuo jo nutolę, prieštaraujantys savo savybėmis. Sunku patikėti, kad apskritai įmanoma Jį mylėti. Juk būtent Jis sukūrė visa, kas bloga šiame pasaulyje, ir nustūmė mus į pačią žemiausią būseną. Mes nekenčiame būtent Jo ir nieko kito, juk „nėra nieko kito, tik Jis“. Ir būtent iš šio taško, kurį vystydamasis turi pasiekti kiekvienas žmogus, mes turime pasukti absoliučiai priešinga kryptimi – ir… pamilti.

Komentarų nėra

Geriau būti laimingam…

Kabala

Klausimas: Ar mes, būdami kabalistai, turime visą laiką būti laimingi?
Atsakymas: Jausdamasis nelaimingas žmogus prakeikia Kūrėją. Ir tai nepriklauso nuo žodžių, o tik nuo jausmo širdyje. Jeigu laimingas – laimina Kūrėją. Be žodžių ir netgi nesikreipdamas į Jį.

Komentarų nėra