Pateikti Trečiadienis, birželio 17, 2009 dienos įrašai.


Vertinkite davimo savybę!

Krizė, globalizacija

Klausimas: Kaip atskirti tikrąjį davimą nuo egoistinio?
Atsakymas: Kol žmogus nenusipelnė Kūrėjo atskleidimo, jo davimas tėra egoistinis, t. y. sau. Panašiai mes suteikiame paslaugą kitam ir galvojame, ką gausime atgal. Be to, davimas turi būti naudingas: gausiu daugiau nei atiduosiu!
Tačiau jei žmonės duos ir padės vienas kitam netgi ir tokiu būdu, bet bus paisoma abipusių interesų, šis tarpusavio (kol kas egoistinis) atidavimas leis mums pajusti, jog naudinga siekti visiems vienodo gėrio, pusiausvyros, įgyjamo tikrumo, ir mes pradėsime vertinti davimo savybę kaip pačią savaime. Mums taps svarbu pajusti netgi ne davimo veiksmo rezultatą, o pačią šią savybę, jos gerąjį suvokimą savyje, teigiamą pojūtį.
Toliau: jeigu žmogus iš kažkokio šaltinio (elgesio, veiksmo arba kito žmogaus) gauna kažką gero, tai pradeda mylėti ir gerbti patį šį šaltinį.
Todėl žmonės vertins davimo savybę, teikiančią jiems gyvybinę jėgą, palaikymą, tikrumą. Jie panorės įgyti šią savybę, priartėti prie jos. Galiausiai iki jų atsklis Šviesa, grąžinanti į Šaltinį, ir jie supras, kad verta duoti vienas kitam. Tai vadinama „eikite ir užsidirbkite vienas iš kito“ tikrąja, o ne materialine prasme. Visuomenė, siekdama gero gyvenimo, nesąmoningai pradės gerbti davimą ir taip atskleis Kūrėją.

Komentarų nėra

Teisinga diagnozė – pusė pasveikimo

Krizė, globalizacija

Klausimas: Ar yra nors kokia optimistinė šiuolaikinės krizės pusė?
Atsakymas: Aš – didžiausias optimistas dėl krizės. Kabalistai mato joje posūkio į žmonijos išsigelbėjimą ir visų jos bėdų pabaigą tašką.
Dabartinė krizė rodo mums, kiek esame atsiskyrę. Susivienijimo stoka pasireiškia praktiškai visur: ekonomikoje, prekyboje ir visuose visuomeniniuose bei politiniuose santykiuose.
Dar trūksta bendro egoizmo, kaip viso blogio priežasties, supratimo, tačiau jau vis daugiau žmonių pradeda suvokti, kad problemos esmė – žmonių tarpusavio santykiai. Mes turime ne šiaip sau sukurti teisingus ekonominius arba kitokius visiems naudingus ryšius. Iš mūsų reikalaujama, kad šiame globaliame pasaulyje sukurtume ryšius iš širdies į širdį. Šiandien būtent to iš mūsų reikalauja ir tai mums diktuoja gamta.
Mes turime suprasti, kad esame priklausomi vienas nuo kito. Įsisąmoninę tarpusavio priklausomybę galėsime  pamilti. Žinoma, tai laipsniškas procesas, tačiau šiuolaikinė krizė – tik jo pradžia. Tai ligos simptomų pasirodymo ir diagnozės nustatymo etapas. Turime atskleisti, kokia neteisinga mūsų tarpusavio ryšių sistema. Toks bus paskutinis etapas, visų žmonijos bėdų pabaiga.
Visuose ankstesniuose žmonijos raidos etapuose praktiškai pats žmogus nedalyvavo. Tik dabar atėjo metas atskleisti kabalą kaip išsitaisymo priemonę ir tik dabar žmogus gali pats daryti įtaką savo likimui. Iki šiol žmogus neturėjo jokios galimybės kažką pakeisti.
Tai truko iki 20-ojo amžiaus vidurio, iki tol, kol mums pradėjo aiškėti, kaip mus vieną su kitu jungia bendra sielų sistema. Šitai atskleidžiama palaipsniui ir pačiomis nemaloniausiomis formomis, kad ilgainiui suprastume išsitaisymo būtinybę.

Komentarų nėra