Klausimas: Jūs sakėte, kad žmogus, pradėjęs veikti atidavimo dėlei, įgis gyvybės jėgos ir tikrumo. Kas būtent pasikeis?
Atsakymas: Pasaulis bus jam palankus, vertins, apdovanos pagarbos ženklais ir tai bus stimulas jo egoizmui pakilti dar aukščiau, dar daugiau atiduoti, dar labiau tuo didžiuotis.
Piktosios konkurencijos vietą užims geroji konkurencija ir palaipsniui žmonės pradės vertinti atidavimo savybę, teikiančią jiems visuomenės pagarbą, reikšmingumą visuomenės akyse, savojo orumo pajutimą. Matydami, jog būtent ši savybė teikia gėrį, visi pradės ją gerbti. Žmogus pajus atidavimą kaip gyvybės jėgos šaltinį ir sieks jo.
Tu baiminiesi, jog atiduodančiuosius išnaudos? Tačiau mes kalbame apie visuomenę, kuri jaučia, kad pasirinkimo nėra ir kad tik tarpusavio ryšys gali išgelbėti nuo sunaikinimo. O šiandien niekas neprašo tokių veiksmų – šiandien jie neturi nei vertės, nei būtinumo. Tačiau praeis dar kiek laiko ir visuomenei kils tokių problemų, kad bus vertinamas kiekvienas, gebantis padėti kitiems.
Dabar tavo atidavimas niekam nereikalingas. Esame nutolę: tu nereikalingas man, aš nereikalingas tau. Jeigu nori man padėti – sukeli įtarimą. Tačiau jeigu negaliu savarankiškai judėti ir kažkas pasirengęs mane prilaikyti, tai žiūriu į jį kaip į savo išgelbėtoją! Tad lauksime, nes jei nėra poreikio, nieko ir neįgyvendinsi.