Su gamta juokauti nevalia!

Krizė, globalizacija

Klausimas: Yra žinoma, kad mes panaudojame apie 2% smegenų galimybių. Ar galima teigti, kad dvasinis vystymasis yra priemonė, leisianti mums išvystyti egzistuojantį ir nenaudojamą mūsų smegenų potencialą?
Atsakymas: Šiame pasaulyje mums visiškai pakanka 2% smegenų. Kam sukurti likę 98%? Šis „nereikalingas“ kiekis skirtas mūsų dvasiniam vystymuisi, sielos vystymui ir Aukštesniojo pasaulio suvokimui. Toks pat dėsningumas dabar atsiskleidžia visos žmonijos mastu: tik 2% gyventojų reikalingi, kad būtų tenkinami visi žmonijos poreikiai. Ką gi daryti su likusiais 98%? Kam Gamta juos sukūrė?
Tai labai pavojingas signalas. Juk gamtoje veikia pusiausvyros dėsnis. Jeigu kokie nors gyvūnai lieka be maisto šaltinio dėl to, kad per daug prisidaugino arba yra tiesiog „pertekliniai“, – jie išmiršta, ir taip gamta išsaugo pusiausvyrą. Prie tokios situacijos mes dabar artėjame. Juk taip pat esame gamtos dalis.
Tačiau visgi priklausome žmogiškajam lygmeniui ir todėl lygiai taip pat, kaip vieno žmogaus didžioji smegenų dalis turi būti naudojama dvasiniam vystymuisi – išsitaisymui, taip ir 98% žmonijos reikalingi tam, kad įgyvendintų dvasinį išsitaisymą.
Esmė tokia, kad tie 2% žmonių, kurie gali save ir visus mus materialiai aprūpinti, nepajėgtų patys save ištaisyti dvasiniame lygmenyje, kadangi mažame žmonių skaičiuje būtų sutelktas didelis blogis. Kiekvienam žmogui tektų didžiulė blogio porcija – ir išsitaisymas taptų neįmanomas. Todėl visas blogis, sukurtas Aukščiausiosios jėgos, dalijamas 7 milijardams žmonių, ir kiekvienas taiso mažą savo dalį. Tik taip įmanoma pasiekti išsitaisymo.
Šiandien susiklostė grėsminga situacija: ne dėl dvasinio vystymosi, o dėl išlikimo žmonijai būtina kuo greičiau imtis egoizmo ištaisymo. Tik tada bus pateisintas tokio žmonių skaičiaus egzistavimas.
Jeigu išsitaisymo darbas nebus pradėtas, mūsų laukia didelės nelaimės. Žmogiškasis egoizmas augo per visą istorijos laikotarpį, tačiau dabar pasirodė, kad esame uždaryti bendroje gamtos sistemoje, tapome neatskiriama jos dalimi ir neišvengsime gamtos dėsnių vykdymo – pasiekti pusiausvyrą įgyjant atidavimo ir meilės savybes savo „pertekliniame“ egoizme.
O gamta savo ruožtu neturi kitų savo sistemos pusiausvyros atkūrimo metodų, išskyrus jos „perteklinių“ (taisyklių nevykdančių) elementų sunaikinimą.

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.