Žmogus iš anksto nežino, ko panorės kitą akimirką. Jis taip pat nežino savo norų krypties. Ateitis jam nežinoma.
Žmoniją visada domino šis klausimas: kaip sužinoti savo ateities būseną. Ir ji niekada negalėjo išspręsti šios problemos. Visi mūsų spėjimai kyla dėl to, kad nežinome ateities.
Bet kodėl mums nežinoma mūsų ateitis? Todėl, kad  nepažįstame sistemos, kurioje esame. Iš tikrųjų tai labai paprasta tarpusavio ryšio sistema. Mes viską nulemiame savo tarpusavio santykiais. Aš savo mintimis darau įtaką tau, tu savo mintimis darai įtaką man. Ir toks abipusis ryšis mus sieja.
Mano kitą norą apsprendžia visų žmonių norai. Juk mes visiškai priklausomi vienas nuo kito. Jeigu aš gerai galvosiu, tau irgi kils geros mintys. Jeigu galvosiu blogai, tau kils blogos mintys. Kai yra auka, atsiranda žudikas. Jie tarsi apsprendžia ir atranda vienas kitą.
Tave gaubia ryšių tinklas – ir visų žmonių būsenų visuma nulemia tavo būseną, savijautą, mintis, norus, reakciją.
Viską darai nesąmoningai ir čia nėra tavo paties valios! Juk be šios visuotinės priklausomybės egzistuoja planas, programa, pagal kurią visas sielas reikia atvesti į tam tikrą tikslą – visišką harmoniją ir visišką tarpusavio ryšį.
Ir visas mūsų vystymosi procesas – apsivalymo, įsisąmoninimo, dalyvavimo (sąmoningo kiekvieno žmogaus dalyvavimo vystymesi) supratimo procesas.