Pateikti Pirmadienis, 27 liepos, 2009 dienos įrašai.


Kai išaugi iš „mažo žmogaus“ rėmų

Kabala ir religija, Krizė, globalizacija

Baal Sulamas apie žmogaus siekį tiksliai apibūdinti savo gyvenimą rašo: „Klausimas (apie gyvenimo prasmę) liko nepakitęs su visa savo jėga ir kartėliu, ir kartais užklumpa mus – netikėtai, persmelkdamas protą ir sugniuždydamas, anksčiau, nei mums pavyksta griebtis visiems žinomos „gudrybės“ – atsiduoti gyvenimo tėkmei, kaip ir vakar, be jokių svarstymų“.
„Maži“ žmonės ir maži vaikai siekia tvarkos. Jie nustato sau apribojimus, kurie padeda jaustis saugiems. Be to, šiems „mažiems“ žmonėms“ patinka hierarchija santykiuose: „Tas aukščiau manęs, o tas žemiau. Šito aš turiu bijoti, o tą – gerbti“.
Tuo naudojasi dauguma politikų, psichologų  ir sociologų. Tuo grindžiama ir religija. Juk mažas žmogus visada bijojo gamtos jėgų. Jis išaukštino šias grėsmingas jėgas, bandė joms gerintis, gerbė jas. Ir tokiu būdu kūrė ypatingas santykių su šiomis gamtos jėgomis sistemas.
Taip buvo sukurta religija. Ir žmonėms tai buvo gėris. Juk jie tiksliai žinojo, ko iš jų reikalaujama, ir tai juos tenkino. Jie tarsi slėpėsi už to.
Tačiau mes gyvename jau naujoje epochoje, kai noras patirti malonumą prasiveržė per visus šiuos apribojimus, todėl nei pasauliečiai, nei religingi žmonės nebegali išsitekti ankstesniuose rėmuose ir likti toje pačioje „gyvenimo tėkmėje, kaip ir vakar“, kai nesvarstydami ir neanalizuodami jie teisingai realizuodavo savo gyvenimą. Šiandien tokia situacija nebegali tenkinti žmogaus. Nes jis negauna atsakymo į klausimą „Kam aš gyvenu?“

Komentarų nėra

Piliečiai, auginkite kopūstus ir išlikite ramūs

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas: Nesuprantu, apie kokią krizę visi kalba? Pavyzdžiui, Detroite, uždarius gamyklas ir nustojus gaminti automobilius, žmonės pradėjo sklypuose prie namų auginti kopūstus ir kitas daržoves. Jie priprato prie naujų sąlygų. Tai kur gi čia krizė?
Atsakymas: Tai tik menama ramybė. Visa tai dėl to, kad Obama neseniai atėjo į valdžią ir negali iškart gadinti savo įvaizdžio. Visa tai vyksta sutarus su bankais ir kitomis sistemomis. Krizės apraiškos pristabdomos dirbtinomis priemonėmis. Palaukite truputį, ir pamatysime, kokia krizė atsiskleis.
Ką tai reiškia – žmonės priprato ir augina daržoves… Pranešama, kad net prezidento žmona prie Baltųjų rūmų augina daržoves. Visa tai tik labai gera, gudri reklama – neva visi turim grįžti prie žemės. Kita vertus, jie ir negali nei sustabdyti krizės, nei dar kaip nors jos paveikti. Gali tik laikinai ją užtušuoti.
Jie tai ir daro – spausdina pinigus ir augina valstybės skolą. Bet ilgai taip tęsti negalės. Reikės atskleisti tiesą. Tiesą sakant, mes į krizę dar net neįžengėme. Visa, kas buvo iki šiol – dar ne krizė. Kol kas visi tie finansininkų sukurti burbulai vis labiau ir labiau pučiasi, o tikroji krizė – dar prieš akis.
Viena, ką jie gali padaryti – tai pasistengti, kad krizė neužgriūtų netikėtai, baisiu smūgiu, galinčiu baigtis didžiuliu žlugimu ir kariniais konfliktais, o vystytųsi laipsniškai, smunkant gyvenimo lygiui. Žmonės prie visko pripranta – pripras dirbti vieną kartą per savaitę ir gauti ketvirtį atlyginimo. Jiems svarbiausia ne kristi nuo pirmo smūgio, o ristis žemyn palaipsniui. Šiandien apie tai ir galvojama, o ne kaip to visai išvengti. Juk visiems aišku, kad visos šiandien priimtos priemonės – tai puota maro metu ir kada nors už tai reikės sumokėti.
Juk iš esmės įmonės nieko negamina, atleidimai iš darbo tęsiasi. Viskas ritasi žemyn nuožulnia plokštuma – išsaugomas tik išorinis gero gyvenimo vaizdas, tarsi vitrina, kuri spindi kaip ir anksčiau, gal netgi dar labiau. O viduje seniai viskas supuvę. Žmonės negyvena iš to, ką gamina. Viskas laikosi augančių skolų sąskaita.

Komentarų nėra