Klausimas: Bandau analizuoti Jūsų žodžius apie visuomenę be egoizmo – ir gaunu nykų paveikslą. Tarkim, tokia visuomenė susikūrė ir iš mūsų gyvenimo išnyko visa, kas pagrįsta egoizmu:
Sportas – nes grindžiamas egoizmu, siekiu nugalėti.
Mokslas – nes mokslininkai trokšta pasaulinio pripažinimo, garbės.
Bet kuri profesionali veikli – nes išnyktų laimėjimų siekis.
Šeima – nes vyras nori turėti gražią žmoną, o žmona – protingą vyrą.
Išnyktų ryšys tarp  tėvų ir vaikų – juk visi taptų vienodai artimi.
Sužlugtų transportas, gamyba, prekyba – nes visa tai skatina egoizmas.
Žmonija nusiristų į primityvų egzistavimo lygmenį – visi lygūs, kažkokia pilka masė – be išsimokslinimo, be namų. Be egoizmo viskas sustotų!
Išmirimas – nėra ypatingos meilės vaikams, nėra poreikio juos gimdyti.
Tada tai jau tikrai atsidurtume aukštesniajame pasaulyje!
Ar teisingai išanalizavau Jūsų siūlomą sistemą? Jei klystų – tai kur?
Atsakymas: Egoizmas – mūsų prigimtis. Atsisakydami jo, prarandame gyvenimo pagrindą. Bet pakeitę egoizmą sugebėjimu duoti, gauname galimybę veikti tą patį, ir už tai gauti neribotą pripildymą. Juk keičiasi tik ketinimai, o visi veiksmai išlieka – ir už ketinimą „duoti“, t.y. veikti kitų gerovei, gauname galimybę pripildyti save ir visiškai realizuoti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Po Markso…“

„Ar įmanomas pasaulis be pinigų“

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Kaip vertinti Holokaustą? „Įvade į knygą Zohar“ parašyta, kad jei Izraelis neįvykdys savo paskirties, tai visose šalyse įsiviešpataus nacistiniai režimai. Ten pat pasakyta, kad viskas pasaulyje nulemta. Kaip aš galiu jausti Kūrėjui ką nors daugiau nei baimę ir neapykantą?
Atsakymas: Žr. Baal Sulam, straipsnis „Toros dovanojimas“: Kabala (tikroji Tora, „Tora Emet“) duota tam, kad egoistinis noras „pripildyti tik save“ būtų ištaisytas į altruistinį norą „pripildyti kitus“. Kadangi visa sielų sistema įsivaizduojama kaip piramidė arba kaip mūsų gyvūninis kūnas, galima suprasti, kad ne visos sielos iškart pradeda savo išsitaisymą, o priklausomai nuo joms kylančio noro liautis „bėgti paskui gavimą“. Toks paslėptas noras atskleisti Kūrėją vadinamas „tašku širdyje“. Širdis – tai visi žmogaus norai, o taškas – norai, siekiantys Kūrėjo. Taigi dalis sielų susivienija ir savo susijungime atskleidžia Kūrėją – tai ir vadinama „Toros gavimas“ (Šviesos, Kūrėjo atskleidimas).
Žr. Baal Sulam, straipsnis „Laidavimas“ (RU, EN): Tačiau išsitaisymo metodikos (Toros, arba Kabalos) gavimas – tai tik visų sielų ištaisymo pradinis etapas. Todėl ištaisytoji dalis privalo nukristi į bendrą egoizmą, susimaišyti  su neištaisytaja dalimi, likusia žmonija, ir kartu išsitaisyti.
Žr. Baal Sulam, „Pratarmė knygai Zohar“(p. 70) (RU, EN): Kai apskritai pasaulyje atskleidžiama, kad egoizmas yra blogis, ateina kabalos, kaip ištaisymo, viso pasaulio ištaisymo metodikos, atskleidimo laikotarpis. Tačiau kadangi metodiką kol kas turi ta grupė, kuri ja naudojosi, – Izraelio tauta, tai ji metodiką privalo priimti ir perduoti visoms pasaulio tautoms. Tik nuo to priklauso Izraelio tautos ir viso pasaulio likimas. Jei metodika perduodama ne laiku, pasaulyje pasireiškia visos jo problemos – agresijos, karai, naikinimai ir t.t. Taip pat ir Holokaustas.
Pateisinti Kūrėjo jūs negalite, nes teisiojo (to, kuris  pateisina Kūrėją) pakopa dar toli virš jūsų. Todėl aš suprantu jūsų jausmus, bet sutikti su jumis negaliu.