Klausimas: Kai visuomenė įtikinėja, jog man reikia naujo buto ar koka-kolos, man nereikia jokių pastangų, kad pasiduočiau šiam poveikiui. Ar taip pat būtų ir su dvasiniais norais? Aplinkiniams tereiktų pasakyti man, kad dvasingumas – tai gerai, ar turiu kažką daryti pats?
Atsakymas: Absoliučiai nieko! Tai, kas tavo aplinkai svarbu, pradėsi gerbti ir tu, panorėsi to siekti, užsigeisi tai turėti. Kai tave supantys žmonės daug kartų kartoja apie daikto/reiškinio/įvykio svarbą, – ši įkyri idėja ima trukdyti tau miegoti. Nes užvaldo tavąją asmenybę, tavąjį „Aš“!
Tu imsi kankintis: „Kodėl aš egzistuoju, jei to neturiu!.. Gaila veltui praleisto gyvenimo“. Tu nesi sau šeimininkas, viską sprendžia aplinka. Kaip ji nori, kad mąstytum, kokio tikslo siektum, – taip ir bus. Tinkamai teisingos aplinkos „nukreiptas“ gali padaryti bet ką, netgi pasiekti Kūrėją!
Daugiau šia tema skaitykite: