Mes neturime nieko kito, išskyrus norą gauti, valdomą per malonumus, ir pereinantį iš vienos  būsenos į kitą, veikiant dviems jėgoms: traukiančiajai ir atstumiančiajai. Šviesa – tai jėga, kuri skatina norą gauti malonumą.
Kūrinijoje egzistuoja tik dvi sudedamosios: noras mėgautis ir malonumas, skatinantis jį veikti. Nesvarbu, kaip juos pavadintum: šviesa ir „kli“, noru ir malonumu, tuštuma ir pripildymu – esmė nesikeičia. Tik jie egzistuoja visuose galimuose lygiuose ir pakopose: cheminiuose elementuose, fizikoje ir t.t. Kietieji kūnai, kristalų struktūra, skystis, biologiniai, biocheminiai elementai – visa, kas gyva ir kas negyva. Visus juos galima „nuleisti“ iki noro ir pripildymo lygmens.
Pažvelkite, kaip atomai, priklausomai nuo laisvų elektronų kiekio, susijungia į molekules, o šios savo ruožtu, kaip plytelės,  jungiasi į cheminius elementus. Po to šios plytelės pagal valentingumą susijungia į cheminius elementus. O jau šie, atitinkamai pagal lygį, jungiasi į biologines ląsteles. Iš biologinių ląstelių susikuria skirtingos formos, pavyzdžiui, kūno dalys ir pan. Bet kiekvieno daikto viduje, jo pagrinde yra noras gauti malonumą ir pripildymas.

Klausimas: Ar galima išmatuoti šiuos pagrindus: norą mėgautis ir pripildymą?
Mūsų materialiame pasaulyje mes dydžius matuojame, pvz., remdamiesi traukos jėga, elektronų skaičiumi, valentingumu ir pan. Ląstelių susijungimas biologiniu lygiu vyksta jau pagal kitą programą – atsiranda širdis, inkstai, plaučiai ir kiti organai. Tačiau pagrindas visada yra tas pats dėsnis, realizuojamas vis kitame lygmenyje.
Bet jeigu, kaip sako kabalistai, bet kas tiek mūsų materialiame, tiek dvasiniame pasaulyje galiausiai tėra noras gauti ir jo pripildymas, suraskime, kurgi tarp šių dviejų sudedamųjų yra manasis „Aš“. Atrodytų, viskas tėra kažkokia materija, mechanizmas, o mes tik plūduriuojame egoistinių norų jūroje.
Ar yra kas nors, iš anksto neužprogramuota, ką galėtume pavadinti žmogaus „Aš“? Gal žmogus nuo gyvūno skiriasi tik tuo, kad sugeba savo protu nustatyti, jog egzistuoja, žvelgdamas į save „iš viršaus“. Žmogus tyrinėja savo prigimtį, mediciną, bet ar, be viso šito įsisąmoninimo, turime galimybę iš tiesų pakilti ant aukštesnės pakopos?

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tobulumas – sujungus šviesą ir norą“

Klausimas: Kas yra tas visuotinis egoizmas ir kaip galima rūpintis septyniais milijardais žmopnių? Ką turėčiau dėl jų daryti ir kaip jaustis?
Atsakymas: Geresnio pavyzdžio, kaip viena šeima, neturime. Žmonija – tai viena šeima, bet ne šiuolaikinė, kai kiekvienas pasiruošęs atsisakyti kitų, o ta tradicinė, kurioje visi tarpusavyje susiję. Visi rūpinasi, kad šeimos nariai būtų sveiki, sotūs, gerai įsikūrę ir laimingi. Visiems šeimoje turi būti gera, nes visi joje lygūs. Ir jeigu vienam jos nariui atsitinka bėda, ją išgyvena visi. Taip turime rūpintis visais septyniais milijardais.
Ir pasiekti šią būseną nėra sunku. Svarbiausiai – pakilti virš savo egoistinių norų, o ar pajusti ryšį su 7 milijardais, ar su vienu žmogumi, ar su Kūrėju, ar su keliais draugais – jokio skirtumo. Sunkiausia – išsiveržti iš savo egoizmo. Tam tereikia PAMATYTI, kad visi tarpusavyje esame susiję. O „atverti akis“ mums padeda kabala.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tu atsakingas už 7 milijardus vaikų“

„Visa žmonija – tai mano sielos kūnas“

„Mylėk artimą“ – be jokių išlygų!