Klausimas: vienoje iš pamokų minėjote, kad vaikui, gimusiam po Cezario operacijos, reikalinga papildoma globa. Prašau paaiškinti, kaip kabala gali padėti tokiais atvejais?
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.)

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com (tiek vaizdo, tiek garso formatu).

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto – 13“

„Klausk kabalisto – 12“

„Klausk kabalisto – 11“

Klausimas: Žmogus nori rūkyti, rūko ir kartu kenčia suvokdamas rūkymo žalą… Darbdavys moka už samdomų darbuotojų darbą, moka mažai – kenčia, moka daug – kenčia… Ir taip dėl visko, kas vyksta su žmogumi. „Vesti – nevesti, mirti – nemirti, bet kuriuo atveju pasigailėsi dėl to, kas įvyko…“ Štai tokios mintys… Kaip jas paaiškinti?
Atsakymas: Patarimas: liaukitės galvoti apie save! Leiskite pasauliui plaukti ten, kur jis plaukia, be jūsų nerimo. Negalvokite apie pasaulį. T.y. nei apie save, nei apie pasaulį. Apsivalėte. O dabar galvokite apie tai, kas virš jūsų, ne jumyse, veržkitės  Aukštesniųjų pasaulių link, tik tai laikykite akiratyje. Bet tai nereiškia atitrūkimo nuo šio pasaulio – kūnu, fiziškai veikite jame, kiek tai reikalinga pačiam ir kitiems.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Mačiau kitokį pasaulį“

„Kilti šviesos greičiu“

Klausimas: Jeigu aš pats turiu įsivaizduoti Kūrėją, kaip sužinosiu, ar Jis tikras, ar yra tik mano vaizduotėje? Gal tai tik mano sapnas ar fantazija?
Atsakymas: O kaip tu patikrinsi, ar visas šis gyvenimas nėra tik sapnas? Gal tu ir dabar miegi ir sapnuoji, kad užduodi man klausimą. Juk viskas reliatyvu.
Kol esame vienintelėje realybės dalyje, jos egoistinėje savybėje gauti, – negalime nustatyti, sapnas tai, ar tikrovė. Neturime su kuo mūsų būsenos palyginti – esame panardinti savo egoizme ir skiriame tik viena: kas man naudingiau. Todėl negalime įsivaizduoti būsenos, priešingos egoizmui, kai vietoje gavimo – atidavimas.
Kai žmogus jaučia abi šias būsenas: ir gavimo, ir atidavimo, tuomet jis gali palyginti vieną su kita, kaip du skirtingus matmenis. Žmogus esantis vienu metu ir gavimo būsenoje, ir tuo pačiu kuriantis atidavimo būseną – gali nustatyti savo buvimo vietą.
Neįmanoma atskirti sapno nuo realybės, tiesos nuo melo tol, kol, be įgimto egoizmo, nepajusi antrosios jėgos – Kūrėjo, kol esi uždarytas savo paties viduje.
Kabalistai rašo, kad, kai žmogus iš šios realybės išeina į dvasinį pasaulį, jis pajunta, kad visas praeitas jo gyvenimas buvo tarsi sapnas – „chainu ke cholmim“, kaip pasakyta didžiojo kabalisto karaliaus Dovydo psalmėje. Ką reiškia „išeina iš šios realybės“? Tiesiog prie jos žmogus prideda dar vieną realybę – atiduodančiąją. Ir tada jis išvysta, jog gaunančioji realybė buvo tarsi sapnas.