Klausimas: Sakote, kad jeigu žmogus savo noru, sąmoningai vykdys kūrimo programą, tai jis pažins Kūrėjo sumanymą. Bet juk kai vaikas renka dėlionę, jis tiesiog siekia sudėlioti visą paveikslą, o ne susijungti su šį žaidimą sukūrusia mintimi, ar ne taip?
Atsakymas: Vaikas ne šiaip sau dėlioja kartono gabalėlius – atlikdamas šiuos veiksmus jis išsivysto taip, kad įgyja tokį protą, kokį turi sugalvojęs šį žaidimą žmogus. Vaikas ima suprasti, kam ir kaip sukurtas kiekvienas žaidimo elementas – taip jis auga.
Visas mūsų gyvenimas – dėlionė! Bet joje slypi ją sukūrusio Kūrėjo mintis. Todėl rinkdami šią dėlionę ir sąmoningai norėdami suvokti jos kūrėją, pažįstame Jį. Nuo pat pradžių esame sukurti taip, kad iš savo būsenos ieškodami pasaulio Kūrėjo (o kabala mums ir pasakoja, kaip ieškoti), atskleidžiame Jį. Iš mūsų reikalaujama tik ieškoti ir stengtis. It kūdikis, kuris auga žįsdamas pieną.
Klausimas: O kur gi tie dvasiniai pasauliai, jeigu Kūrėją atskleidžiame mūsų pasaulyje?
Atsakymas: Šis vidinis mechanizmas per visus pasaulius sieja mus su Kūrėju. Tik savo suvokimu, supratimu ir pojūčiais esu šiame pasaulyje, nors iš tiesų egzistuoju Begalybės pasaulyje ir esu nenutrūkstamai ryšiais susijęs su Kūrėju. Tačiau Jis trokšta, jog pats panorėčiau užmegzti šį ryšį. Todėl jaučiuosi esąs toli, jaučiuosi nuo Jo atskirtas, ir tai tam, kad pamažu pats pas Jį ateičiau, o kalbant bendrai, kad pasiekčiau tą pakopą, kurioje esu ir dabar, ir visada. Man tereikia šiek tiek pasistengti, kad atskleisčiau šį mechanizmą.
Pavyzdžiui, šiuolaikinis mokslas iš spermos lašo gali nustatyti, kokias savybes turės iš jos išaugęs žmogus. Kitaip tariant, viskas yra tame lašelyje, tereikia suteikti jai jėgų vystytis. Lygiai taip ir su mūsų sielą – viskas įrašyta Šviesos kibirkštėlėje, mums tereikia pasistengti. Mes nesukuriame naujo kūrinio, mes tik atskleidžiame jau egzistuojantį mechanizmą. Mes tik dedame pastangas ir atskleidžiame šį kūrinį.
Mūsų ryšys su Kūrėju jau egzistuoja. Mums reikia tik panorėti jį atskleisti!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Žaisliukas žmonijai“

„Klausimas, kuris išaiškina žmogaus „Aš““

Klausimas: ką reiškia pereiti machsomą?
Atsakymas: pereiti machsomą (barjerą tarp mūsų pasaulio ir dvasinio pasaulio) reiškia galimybę atsiriboti nuo noro mėgautis, nuo minčių apie save, nuo norų dėl savęs… Bet prieš tai žmogus įsisąmonina, kad jo įprastiniai norai, rūpestis savimi yra vienintelio ir didžiulio blogio šaltinis. Blogio, nuo kurio norėčiau atsiplėšti, bet negaliu!
Tačiau „labai norint“ atsiskleidžia ypatinga jėga, kuri atlieka su manimi šį veiksmą – „perveda“ per šį blogį, pakelia virš jo. Machsomą pereinu tik būdamas visiškai sąmoningas ir pasirengęs. Kalbant bendrai, bet kuris dvasinis ištaisymas vyksta tik tada, kai žmogus visiškai sutinka su veiksmu, kurį po to atlieka Kūrėjas arba Šviesa.
Dauguma žmonių tikisi pereiti machsomą kongresų metu. Tačiau reikia prisiminti, kad žmogus išbandomas kantrumu ir ištikimybe tikslui, t. y. davimo ir meilės savybe bendro kli (Adam) atžvilgiu. Dažniausiai žmogus pasitraukia iš kelio dėl nuovargio, kitaip tariant, dėl kantrybės ir tikrojo noro nebuvimo. Tačiau tai ir yra ta savybė, kuri suformuoja kli Šviesai gauti už machsomo.

Klausimas (iš dienoraščio anglų): kaip suprasti, kad jau praėjai machsomą? Ar tai jaunčiama instinktyviai?
Atsakymas: tada atsiveria ryšys su visa pasaulių sistema, Aukštesniąja jėga, visais pasauliais. Žmogus įgyja davimo savybę, suvokia pasaulį, kaip vieną visumą ir savyje pajunta valdančiąją jėgą.

Klausimas: ar, perėjęs machsomą ir einatis į galutinį išsitaisymą žmogus jaučia augimo skausmus, dvasines kančias, o gal už machsomo žmogus nebejaučia nei skausmo, nei kančių?
Atsakymas: Jaučia!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Machsomas – vienumoje ar grupėje?“

„Visa žmonija – per machsomą“

„Kabalos mokslo studijavimas“

TV laida „Klausk kabalisto“ rusų k.

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com (tiek vaizdo, tiek garso formatu).