Pranešimas: Tarkime, kad krizė išnyks, – darbo vis tiek visiems nepakaks. Žmonės turėdami mažiau pinigų ėmė mažiau pirkti. Žmogus be darbo – pavojingas. Išeitis: pasaulyje turi pasikeisti vertybės, už kurias mainais mokami pinigai.
Krizė verčia mus įsisąmoninti, kokios gi iš tiesų yra 21 amžiaus vertybės. Mus ruošia tam, kad pakeistume savo gyvenimo vertybes. Mus ruošia tam, jog suprastume, kokios gi tos vertybės, už kurias esame pasirengę mokėti.
Jeigu visi turtuoliai susirinktų ir sukurtų  pasaulinę vyriausybę kitų vertybių pagrindu, pasaulinė tvarka galėtų pasikeisti. Bet tikriausiai tokie ketinimai be krizės atsirasti negali. Sąmonė šiltnamio sąlygomis nesikeičia. Reikalingas stresas, krizė. Ji reikalinga visiems: darbininkams, viduriniajai klasei, pensininkams, vargetoms. Ir tik tam, kad iškeltume svarbiausią klausimą: kokios naujos vertybės man yra svarbios šiandien?
Nesutikau nė vieno žmogaus, kuris būtų galėjęs duoti aiškų atsakymą, ką daryti. Man atrodo, kad krizės valdymo pradinis taškas turėtų būti ne situacijos keitimas išoriniame pasaulyje (tai tik sumaištis), keisti reikia žmogaus sąmoningumą. Ten visos ištakos. Ten visa ko priežastis.
Komentaras: Žmonės jau numano, kad krizė ne finansinė, numano, jog būtina keisti mūsų bendrą požiūrį į gyvenimą, save, pasaulį, Gamtą. Tačiau nors mums ir aišku, kad reikia pasikeisti, bet kaip ir ką keisti mes nežinome ir patys nesužinosime – ir tai problema. Gausime smūgius, o kaip nuo jų teisingai išsisukti – nežinome.
Gamta reikalauja, kad pakiltume į „žmogaus“ lygmenį, o apie jį ničnieko nenutuokiame, nes šis lygmuo yra priešingas mums savo savybėmis. Vystydamiesi įsisąmoninsime blogį, bet kaip nuo jo pereiti prie gėrio patys niekada nesuprasime, nes perėjimas apima naują sąmonę ir naujas mūsų savybes. Todėl šiandien atsiskleidžia mokslas, kaip pasiekti kitą mūsų būseną – kabala.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Ar bus rastas sprendimas be kabalos?“

„Užtenka klaidžioti užmerktomis akimis“

„Krizė: sprendimas – priežasties supratimas“

Turbūt per visą savo egzistavimo laiką, „A-Jarkon“ amfiteatras Tel-Avive nematė tiek daug švytinčių veidų. Niekad anksčiau jis nebuvo pripildytas tokia šviesa ir džiaugsmu, kaip jame vykusios Bnei Baruch vaikų šventės „Augti džiaugsme“ metu.
1300 vaikų, jų tėvelių ir tiesiog norinčių pajusti šią laimės ir vienybės atmosferą atvyko į šią šventę iš įvairių pasaulio šalių.

Klausimas: Kaip žmogus pajunta, kad pereina „machsomą“?
Atsakymas: Žmogaus pajunta tai savo vidumi. Kaip dabar jauti save ir šį pasaulį, mėgaujiesi arba kenti, taip tu pajusi ir dvasinį pasaulį.
Metodika labai paprasta – paaiškinti tau, kas yra malonumas ir kančia, kaip juos jauti šiuo metu, kaip galėtum pradėti sąveikauti su jais, mėgautis jais ir juos valdyti.
Juk be šito nieko nėra. Mes – tai noras mėgautis. Kūrėjas – tai malonumas, kuris atsiskleidžia šio noro viduje kartu su malonumo Šaltiniu.
Kadangi be „kelim“ nieko nėra, dvasinį pasaulį tu suvoki tokiais pat pojūčiais, kaip ir materialųjį. Nemanyk, jog dvasingumas yra kažkur toli, kažkokiose erdvėse. Kalba eina apie tai, kas vyksta tavo viduje – tiek dabar, tiek vėliau.
Tačiau skirtumas yra. Ir labai didelis. Dabar aš savo gyvenimą ir egzistavimą suvokiu savo mažyčio „kli“ viduje, ir tai vargu galima vadinti gyvenimu. Kai mes išplečiame „kli“, nebegalim į jį gauti tiek mažai, kaip anksčiau.
Tačiau neturime pamiršti, kad pajusti tikrąjį gyvenimą galima tik su sąlyga, kad per „kli“ norime jį perduoti toliau, atiduoti, mylėti, išeiti už jo. Antraip malonumas anuliuojasi „kli“ viduje.
Juk galima pasakyti, kad tu ir dabar pilnas Begalybės šviesos. Tik tu ją neutralizuoji savo egoizmu, nes Begalybės šviesa, patekusi į norą, tuoj pat gęsta – tarsi per trumpą sujungimą tarp pliuso ir minuso, tarp dviejų laidų, kai tarp jų nėra varžos.
Tas pasipriešinimas (varža) viduryje ir yra tavo egoizmas. Tu pats privalai padaryti iš jo pasipriešinimą – tik tada atsiras malonumas. Antraip nieko nepajusi – išskyrus menką žemiškąjį gyvenimą, kurio pojūtį tau suteikia šviesos kibirkštėlė, už kurios turėtum užsikabinti.
Prieš tave – milijardus kartų didesnis malonumas, ir jį gali pajusti be jokių problemų. Vienintelė sąlyga – didini „kli“. Viskas priklauso nuo tavęs. Trūksta tik „kli“– beribis malonumas prieš tave.
Ką reiškia beribis? Kaip „kli“ gali būti be ribų? Kai tavo „kli“ išsiplės iki tokio dydžio, kokį jį iš pat pradžių sukūrė Kūrėjas, žmogus pajus neapsakomą malonumą. Tai ir vadiname beribiu „kli“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Ką reiškia pereiti machsomą?“

„Kas eilėje paskutinis? Aš po jūsų!“

„Veržkitės į „paskirties tašką““