rašykite
prenumeruokite
2009-08-31 
Pradedantiems mokiniams itin svarbu dalyvauti kabalistiniuose kongresuose. Atvykęs į kongresą žmogus prabunda, pajunta įkvėpimą, pakyla šiek tiek aukščiau, gauna energijos, kuri ir padės jam judėti toliau.
Tam ir organizuojame kongresus. Neįmanoma žengti pirmyn, kitaip tariant, neįmanoma sustiprinti mūsų tarpusavio ryšio prieš tai neužmezgus „gyvo ryšio“. Ne veltui sakoma: geriau kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti.
O jeigu žmogus dar ne taip akivaizdžiai siekia tikslo, jeigu dar neliepsnoja jo taškas širdyje, kongresai uždega jį ir leidžia pradėti savo dvasinį vystymasį net iš jo materialaus lygmens.
Išorinis susijungimas skatina susijungti viduje, kaip sakoma „Paskui veiksmus seka širdys“ , t. y. mes panorstame susijungti viduje, savo sielomis, savo taškais širdimi.
Per kongresą betarpiškai bendraudami kartu mėginame kaip galėdami stipriau sujungti visus mūsų taškus, sielos užuomazgas. Po to kiekvienas grįžta namo, tačiau siekia išsaugoti šį ryšį. Būtent taip kuriama dvasinė erdvė!
Ir kol šiais taškais širdyje nesusijungsime taip, kad įstengsime nepaisydami atstumo dirbti jais, kol neišnaudosime atstumo ryšiui tarp mūsų sielų stiprinti – mums verta susitikti.
Daugiau šia tema skaitykite:
„Kongreso akimirkos: pirma diena“
Komentarų nėra 
Klausimas (iš dienoraščio hebrajų kalba): Baigiau kelis kursus, lankiausi paskaitose antradieniais, prieš dvejus metus dalyvavau kongrese. Dabar klausausi pamokų internetu, skaitau knygas, bet jaučiu, jog viduje smarkiai priešinuosi minčiai, jog turiu dalyvauti platinime. Ir dar – nejaučiu nė mažiausio dvasinio pakilimo. Nenoriu jaustis kaip nors išnaudojama. Ar tai reiškia, jog negalėsiu judėti su pagreičiu?
