Vartotojas

Filmai, klipai, Krizė, globalizacija

Po tūkstantmečius trunkančio vystymosi žmogus turėtų turėti viską, bet galiausiai nebeturi nieko. Vadinasi, tai akligatvis. Antra vertus, gamta nieko nekuria be reikalo.
Jei praeiname šį kelią, reiškia, jis būtinas. Kyla klausimas: kam reikalingas etapas, prieš kurį dabar stovime?
Iki šios dienos viską darėme tik tam, kad patenkintume, pripildytume, apsaugotume savo kūną, savo žemiškąjį gyvenimą, suteiktume jam daugiau komforto, saugumo, grožio, kad būtume aukščiau kitų ar lygūs su kitais…
Dabar žmogus priartėjo prie būsenos, kai šiame gyvenime nebejaučia prasmės. Prasmė – kažkur aukščiau.
Gamta gena mus link ribos, už kurios pajusime tarpusavio ryšį, pasijusime tarsi viename kūne, tarsi visi drauge būtume už savo kūno ribų. Be jokių žodžių.
Mano mintys – tavo mintys, mano širdis – tavo širdis. Kad visų žmonių ir norai,  ir protas susilietų: visi norai – lyg vienas noras, visos mintys – lyg viena mintis.

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.