Pateikti Ketvirtadienis, rugsėjo 17, 2009 dienos įrašai.


Kam save bausti

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

Žmonės galvoja, kad Kūrėjas baudžia mus taip, kaip įprasta šiame pasaulyje – padarei kažką blogo ir būsi už tai nubaustas. Tačiau yra kitaip. Aš pats sukuriu savo bausmę: jei neištaisei savo noro mėgautis, šis gedimas – noras, neištaisytas toje pakopoje, kurioje reikėjo, – virsta mano bausme kitoje pakopoje.
Pavyzdžiui, trečios klasės mokinys nesimokė, kaip priklausė, bet jį visgi perkėlė į ketvirtą klasę. O visa ta medžiaga, kurios jis neišmoko, dabar jam būtina, norint judėti toliau. Mokiniui kyla įvairių problemų, jis jaučiasi prislėgtas  – tai ir yra bausmė.
O kas tą bausmę parengė? Jis pats tempia ją paskui save. Laiptelis po laiptelio bausmė vis kaupiasi tarsi sniego kamuolys, kol virsta tokiu svoriu, su kuriuo nebeįmanoma judėti. Ir kaltinti nėra ką, reikia tiesiog ištaisyti praeitį.
Taip dabar jaučiasi ir visa žmonija. Mes tempiame paskui save šį laiku neatliktų ištaisymų „vežimą” ir vis giliau grimztam į visuotinę krizę. Situacija užprogramuota iš aukščiau. Tačiau šiandien mes jau turime pradėti ištaisymą. Dabar nesvarbu, į kokią būseną aš patekau, ką aš praėjau, kada bei kur patingėjau ir ko neištaisiau. Aš privalau dabar, nepriklausomai nuo viso to „vežimo”, kuris vis auga, pradėti keltis ir taisyti praeitį. Praeitis taisoma dabartyje.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nelaukime smūgių”

„Ir vėl apie mūsų nelaimių priežastis”

Komentarų nėra

Pavydas

Muzika

Arkadijaus Duchino daina.

Komentarų nėra

Dvasingumas – greičiau už šviesą

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

Klausimas: Žmogus, pradėjęs dvasinio vystymosi kelią, paslėpties laikotarpiu jaučiasi sutrikęs ir susipainiojęs. Jis supranta, jog egoizmas – blogis, bet nesugeba jo atsikratyti. Kur surasti jėgų?
Atsakymas: Mes per savo gyvenimą praeiname daugybę būsenų, būdingų skirtingiems amžiaus tarpsniams.
Kiekvieną akimirką greičiau nei besisukantys atomai mūsų viduje vyksta įvairiausi pokyčiai – mūsų noruose, pasąmonės lygmenyje.
Kol kartą per milijardą tokių vidinių veiksmų „skaičius apsiverčia“ – tarsi  skaitiklyje, kurio viduje daugybė krumpliaračių sukasi tol, kol pagaliau ratukas  iš „0“ pasisuka į „1“.
Paskui ten viduje ir vėl kažkas ilgai ilgai sukasi, kol skaičius „1“ peršoka į „2“. Taip ir mūsų viduje.
Todėl šiems veiksmams reikia duoti šiek tiek laiko. Paprastai mūsų gyvenime taip ir vyksta – mes patenkame į kokią nors būseną, ir ji tęsiasi, kol „staiga pati“ praeina.
Tu žinai, kad turi pasikeisti, o negali. Bet laikas daro savo. Ir mes privalome stengtis lyg tas į jungą įkinkytas jautis. Mes nežinome, kas konkrečiai su mumis vyksta, nes nesuprantame šių veiksmų.
Vėliau, įeidamas į dvasinį pasaulį, žmogus pradeda šiuos veiksmus suprasti. Savo naujuose atidavimo noruose jis gali atskirti milijardus veiksmų vienoje akimirkoje. Tai tampa paprasta, kaip jausti savo kūną.
Ir šiandien mumyse vyksta tam tikri veiksmai – begaliniu greičiu. Reikia kantrai laukti – t.y. tęsti kelią, ir būsena pasikeis, „skaičius prasisuks“ – aš sutiksiu tapti atiduodančiuoju.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Augti kasdien kaip naujagimiui“

„Kaip egoistus paversti altruistais?“

„Kartu kelyje lengviau!“

Komentarų nėra

09-09-17 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į „Sulam “ komentarus, 21 d.; Kabala studentams 688 p., 7 pamoka )

[media 2] [media 8]
[media 3] [media 1]

Trečia dalis („Iš nugaros ir iš priekio tu apglėbi mane, 2 pamoka )

[media 6] [media 4]
[media 7] [media 5]
Komentarų nėra

09-09-17 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai

[media 2] [media 8]
[media 3] [media 1]

Pirma dalis (Dargot Sulam, 879 straipsnis)

[media 6] [media 4]
[media 7] [media 5]
Komentarų nėra