Pateikti Penktadienis, rugsėjo 18, 2009 dienos įrašai.


Stengeisi – ir radai

Dvasinis darbas, Kabala

Klausimas: Kodėl kabalistai savo knygas rašo taip, kad negalime jų suprasti?
Atsakymas: Mus ir nereikia jų suprasti protu. Jie aprašo dvasinius vaizdus, kurių tu, žinoma, nesupranti tarsi gyvulys, kurį pastatė gėrėtis paveikslais ar klausytis simfoninio orkestro, o šis nepatenkintas, kad trukdo gromuliuoti žolę. Bet iš tavęs daugiau ir nereikalaujama! Jeigu supranti savo tikrąją būseną dvasingumo atžvilgiu ir nori, kad Šviesa veiktų, tada tavyje kyla nauji jausmai ir atsiranda naujo supratimo galimybė. Tokiu būdu kyli iš pakopos  „gyvūnas“ į pakopą  „žmogus“.
Jei būtų kalbama apie žemišką mokslą, kurį būtina suprasti, tada galėtume pykti, kad kabalistiniai tekstai tokie nesuprantami. Bet kabalos mokslas nėra suvokiamas protu – jis ugdo žmoguje naują suvokimą. Todėl kabalistai nebijo pasakoti apie dalykus, kurie kol kas pranoksta žmogaus supratimo ribas. Žmogui tereikia norėti, kad mokymosi rezultatas būtų ne teksto supratimas, o pajautimas to, kas aprašyta. Todėl taip ir pasakyta:  „Stengeisi – ir radai“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Pasaulis Kūrėjo akimis“

„Sujungti širdį ir protą“

Komentarų nėra

Atvažiuokite, jūs labai laukiami!

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

Mes susirenkame kongresuose, trokšdami susipažinti, kad, be mokytojo, kurį kiekvieną dieną matome ekrane, pažintume ir vieni kitus bei dar labiau susivienytume.
Tai praktinis kabalos mokslo, be kurio žmogus nepasieks dvasinio pasaulio,  realizavimas.
Juk negali atsirasti ryšys tarp žmonių, nė karto gyvenime nemačiusių vienas kito ir bent šiek tiek nepabuvusių kartu.
Turime suprasti, jog mūsų pasaulis nėra atkirstas nuo dvasinio. Neatsitiktinai jis sukurtas būtent toks, koks yra. Ne šiaip sau išsivystė tokios efektyvios šiuolaikinės ryšio priemonės.
Taip mums suteikiama galimybė ir pareiga susipažinti, net jei esame labai toli vienas nuo kito, ir sukurti vidinį, dvasinį ryšį.
Nors žmogui atrodo, kad nėra jokio reikalo susitikinėti su kitais, ir jie nesugebės jo įkvėpti – būtent tokia forma mes kol kas gauname įkvėpimą.
Todėl mūsų pareiga atvykti į forumą ar kongresą, kad pasistūmėtume dvasiniame kelyje.
Daugelis mūsų mokosi namuose po vieną virtualiai, internetu, ir bijo atvykti, nes nieko ten nepažįsta. Bet jeigu jie nori pasistūmėti, jų pareiga vykdyti kabalistų, jau praėjusių šį kelią, patarimus.
Galiu užtikrinti, kad jeigu žmogus turėjo galimybę atvykti, bet neatvyko, t.y. iš aukščiau jam buvo sudarytos sąlygas, bet jis to nepanoro – į priekį jis nepasistūmės.
Ir tik tuomet, kai žmogus iš tiesų neturi jokios galimybės, kaip kai kurie mūsų mokiniai iš Lotynų Amerikos, kurie tik ir svajoja vykti, bet negali iš vietos pajudėti, nes neturi nė cento – netgi tam, kad išeitų iš savo kaimo ir sėstų į autobusą.
Tai sąlygos, nulemtos jiems iš aukščiau, kuriomis jie turi pasistūmėti. Bet jeigu iš aukščiau tau duota galimybę atvažiuoti – neturi jokio pasiteisinimo atsisakyti, jei nori dvasiškai pasistūmėti.
Perspėju apie tai, kad vėliau, po kelerių metų, žmonės nesiskųstų, jog tiek mokosi, bet tai lieka tik teorija, be suvokimo, pajutimo, dvasinio pasaulio atskleidimo – kurio mes laukiame kaip teisingo mokymosi rezultato.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nepražiopsok progos!“

„Įspūdžiai iš Kongreso“

Komentarų nėra

09-09-18 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Mokymas apie 10 sfirot, 1 d., „Vidinė žiūra)

[media 2] [media 8]
[media 3] [media 1]

Trečia dalis (BS straipsnis „Įvadas į knygą „Išmintingojo lūpomis“)

[media 6] [media 4]
[media 7] [media 5]
Komentarų nėra

09-09-18 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai

[media 2] [media 8]
[media 3] [media 1]

Pirma dalis („Šamati, 13 straipsnis)

[media 6] [media 4]
[media 7] [media 5]
Komentarų nėra