Pateikti Šeštadienis, rugsėjo 26, 2009 dienos įrašai.


Finišo tiesioji

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

Klausimas: Kodėl prabudus „taškui širdyje“ žmogaus dar laukia ilgas ir nelengvas kelias į dvasinį pasaulį?
Atsakymas: Kodėl manai, kad kelias sunkus? Žiūriu į pasaulį ir matau, kaip žmonės plėšosi dėl pinigų, garbės, valdžios, žinių, o rezultatas – apgailėtinas malonumas ir tuštiems rūpesčiams bei netikroms vertybėms iššvaistyti gyvenimo metai
Net jeigu tau nepavyksta judėti taip greitai, kaip norėtum, tu esi kelyje į tikslą, tu eini pirmyn. Argi tavo padėtis ne geresnė nei viso likusio pasaulio?
Nūnai vis daugiau žmonių ima ieškoti dvasingumo. Dabar jų skaičius nepalyginamai gausesnis nei buvo prieš keletą metų.
Kai mano mokytojas Rabašas (Baruchas Ašlagas) pasakė man, kad 1995 metais prasidės pasaulio prabudimas, negalėjau tuo patikėti.
Kas galėjo pagalvoti, kad pasaulis taip greitai pasikeis, kad žmonės pajaus tokią tuštumą, prašneks apie pasaulinę krizę, apie globalius ryšius tarp visų gamtos dalių, apie krizę švietimo sistemoje, moksle, politikoje ir ekonomikoje.
Nesvarbu, kad masinės informacijos priemonės meluoja ir nutyli krizę, patikindamos mus, kad viskas jau tvarkoje. Kalbu apie tai, kas atsiskleidžia iš gamtos pusės.
Suprantama, kad žmogui norisi pagražinti situaciją. Kiekvienas instinktyviai bando sumažinti kančias, skausmą, todėl ir užmerkia akis, kalba, kad viskas gerai, kad jokios krizės nėra.
Tuo pat metu aplinkui viskas griūva, žmonės ir toliau atleidžiami iš darbo. Žmogus sukurtas taip, kad nenori matyti tiesos.
Bet Kūrėjas, Gamta atskleidžia mums tobulesnę būseną. Nors praėjo vos dvidešimt metų.
Bet tu it mažas vaikas nori gauti viską čia pat ir dabar. Tu paprasčiausiai nesupranti, koks šis noras didžiulis, begalinis, ir kokie spartūs pokyčiai vyksta jame.
Bėgo tūkstantmečiai, o dabar kas dieną kas nors keičiasi. Reikia tik šiek tiek kantrybės…

Daugiau šia tema skaitykite:

„Ilgas kelias ir trumpas kelias“

„Kartu kelyje lengviau!“

„Eikime kartu su šviesa!“

Komentarų nėra

Svarbiausia – sielos išsitaisymas

Kabala ir religija

Klausimas: Ar turėčiau atlikinėti religinius ritualus, jei dar nesu pasiekęs dvasingumo?
Atsakymas: Kabala nė vieno žmogaus niekuo neįpareigoja. Kabalos mokosi įvairiausių tautybių žmonės, tiek praktikuojantys religinius ritualus, tiek pasauliečiai.
Mes į jų religines pažiūras nesikišame – tai  žmogaus asmeninis reikalas. Mokome tik pasiekti panašumą su Kūrėju, t.y. ištaisyti  613 savo norų.
Artėja laikas, kai visa žmonija pasieks Kūrėją, kaip pasakyta: „Mano namai vadinsis Maldos namais visų tautybių žmonėms“. Įvyks visuotinio pasaulinio egoizmo išsitaisymas, tada išsitaisys ir kiekvieno žmogaus noras.
O visa kita gali likti, kaip žmogui patogiau ir geriau, jei tai dera su jo vidiniu išsitaisymu. Baal Sulamas rašo, kad kiekvienas, esantis galutinio išsitaisymo būsenos, galės likti prie savo religijos. Kabala religijas traktuoja kaip tautos kultūrą, tautos papročius, kuriuos galima išsaugoti. Šie išoriniai veiksmai – tik kultūrinės tradicijos, mūsų gyvenimo rėmų, namų bei šeimos, išorinis luobas, – jie sielos išsitaisymo neveikia.
Svarbiausia, kad žmogus pasiektų savo sielos išsitaisymą – artimo meilę.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Noras, ketinimas, tikslas“

„Priemonė egoizmui gydyti“

„Kabala ir pasaulinės religijos“

Komentarų nėra