Kas yra tie sudužę norai-sielos?
Visi mes buvome suvienyti vienu ekranu. Bet atėjo šviesa, kuri kiekvienam leido suprasti, jog mes skiriamės vienas nuo kito. Mes visi atiduodame, bet kiekvienas savaip, nors visi linkstame viena kryptimi – Kūrėjo link.
Tarytum minia giminaičių, atėjusių maitinti vieno kūdikio: mama jam kiša košę, senelė nori pagirdyti pienu, o senelis sako, kad sveikiausia vaikui būtų duona.
Kiekvienas nori ką nors duoti kūdikiui, bet visi tarpusavyje ginčijasi.
Todėl norai sudūžta – ryšys tarp jų nutrūksta. O dingus juos jungiančiam ryšiui, pranyksta ir galimybė atiduoti Kūrėjui!
Tik supratę, kas sudužo, suvoksime, ką reikia ištaisyti. Suvoksime, kad sukurti žmogų (vidurio liniją) galima tik suvienijus tarpusavio ryšį praradusias sielos dalis.
Tampa aišku, jog suvienyti jas galima tik aplink  Kūdikį, kuris juos jungė.
Įsivaizduokite, kad visa šeima – mama, tėvas, senelė, senelis ir t.t. – pradeda nekęsti vienas kito, nes kiekvienas kūdikiui gėrio trokšta savaip ir atstumia likusius.
Kas galėtų suvienyti mus iš naujo? Tik meilė kūdikiui – kai kiekvienas pasiruošęs pakilti virš savojo egoizmo ir nulenkti galvą dėl jo.
Susivienyti galėsime tik tuomet, kai užsinorėsime pasiekti atidavimo Kūrėjui būseną. Tada mes suvienysime mus ir Jį – visus kartu, visus į vieną visumą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Sudaužyta tik tavo siela“

„Visa žmonija – tai mano sielos kūnas“

„Kokie siūlai mus riša?“

Klausimas: Kodėl reikia tiek daug laiko – 6000 metų, kad pasiektume galutinį išsitaisymą?
Atsakymas: Esmė ta, kad visas pasaulis sudarytas pagal piramidės principą. Piramidė skirstoma į šiuos lygmenis: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis.
Negyvasis lygmuo – mūsų Visata, sukurta maždaug prieš 15 milijardų metų. Žemės rutulys su augmenija – maždaug prieš 4 milijardus metų. Pirmieji gyvi organizmai atsirado maždaug prieš pusę milijardo metų.
Pirmasis žmogus – maždaug prieš 50 tūkstančių metų (priklausomai nuo to, ką laikysime žmogumi). Matote, kokiu santykiu tai išsidėsto?

Tai tinka ir žmogui, kuris vystosi pagal jame esančius lygmenis: negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogiškąjį.
Žmogaus vystymasis negyvajame lygmenyje, trukęs dešimtis tūkstančių metų, niekuo nesiskyrė nuo gyvūnų.
Vėliau sekė „augalinio“ lygmens vystymosi tarpsnis. Mes lig šiolei esame gyvūniniame vystymosi lygmenyje. O apskritai vystomės tik dėl augančio egoizmo.
Individualus, asmeninis egoizmas – tai jau gyvūno savybė.
Negyvajame lygmenyje visi buvome vienodi. Augaliniame lygmenyje pradeda skleistis egoizmas, bet tik bendroje masėje, kaip augaluose, kurie visi kartu atsisuka į saulę, kartu linksta nuo vėjo ar išsiskleidžia po lietaus.
Gyvūniniame lygmenyje žmogus, kaip ir visi gyvūnai, įgyja asmeninius egoistinius norus.
O kada žmogus pasiekia žmogiškąjį lygmenį? Tik 21 amžiuje, tik dabar! Tačiau kiek milijardų metų prireikė Visatos vystymuisi, o kiek žmogui!
Klausi: „Kenčiame jau 5 tūkstančius metų – kiek gi dar tai truks?“ Bet kodėl neklausi apie prabėgusius 15 milijardų metų? Tai tiesiog tavo siauras, subjektyvus žvilgsnis, kuris neaprėpia viso proceso.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kilti šviesos greičiu“

„Eskalatoriumi – Auktesniųjų pasaulių pakopomis“

„Diena kai sustojo Žemė“

Laida „Klausk kabalisto“ rusų k.

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com (tiek vaizdo, tiek garso formatu).

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -17“

„Klausk kabalisto – 16“

„Klausk kabalisto – 15“