Pateikti Trečiadienis, rugsėjo 30, 2009 dienos įrašai.


613 priesakų – tai 613 jūsų norų!

Kabala

Klausimas: Perskaičiau Baal Sulamo straipsnį „Vienas priesakas“. Ten parašyta apie būtinybę laikytis 613 priesakų. 613 priesakų – tai lyg šventieji vardai, dieviškasis asmeninis valdymas, (ašgacha pratit): tai tokių žmonių valdymas, kurie artėja Kūrėjo Šviesos gavimo link, o gauti ją galime tik atlikę visus įsipareigojimus. Kaip nereligingas žmogus turėtų šitai suprasti?
Atsakymas: Tai, kas pasakyta neturi nieko bendra su religija, nes 613 priesakų – tai 613 sielos norų ištaisymas: įgyjamas ketinimas naudoti juos ne dėl savęs, o dėl Kūrėjo, t. y., tam,  kad duotum. Kūrėjas – tai davimo ir meilės savybė.
613 ketinimu duoti ištaisyti norai užsipildo Šviesa ir vadinasi Kūrėjo vardais, kitaip tariant, tai 613 skirtingų Kūrėjo apraiškų (variacijų) žmoguje, o Kūrėjas tai viso ko egzistuojančio pagrindą sudaranti davimo ir meilės savybė.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Papasakokite smulkiau apie 613 priesakų ir jų kabalistinę reikšmę. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, apie karą ir belaisvius man atrodo labai keisti.
Atsakymas: Perkelkite visus 613 priesakų į save. Tai jūsų jums dar nežinomi norai. Kartu jie sudaro jūsų sielą. Neištaisytą. Ją reikia ištaisyti taip, kad taptų panaši į Kūrėją. Kitaip tariant, reikia ištaisyti 613 sielos norų iš ketinimo „dėl savęs“ į ketinimą naudoti juos „dėl artimo“ arba „dėl Kūrėjo“, o tai iš tiesų yra tas pats. Jeigu žmogus ištaiso savo 612 norų, kad jie dirbtų „dėl artimo“, po to atsiskleidžia 613-asis noras , kurį žmogus ištaiso kaip savo santykį su Kūrėju – „dėl Kūrėjo“.  Apie tai smulkiau rasite „ Įvade į Mokymą apie 10 sfirų“ (RU, EN).

Komentarų nėra

Vagiantis iš savęs suktas vagis

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

Dvasiniame pasaulyje nėra nuopuolių, visa, ką žmogus pasiekia, lieka jam. Bet kai žmogui duodamas naujas egoistinis noras, jis jaučiasi, tarsi butų nukritęs.
Bet nemanyk, kad davimo jėga tave apleido. Būtent su šios jėgos pagalba, nusipelnei, kad tau būtų atskleistas dar didesnis egoizmas – turi džiaugtis suteikta galimybe pasijusti dar bjauresniu, atrasti norus, kuriuos gali ištaisyti ir pakilti aukščiau.
Žmogus turi jaustis pėdsekiu, kuris įsismelkia į egoistinio noro gelmes ir iš ten traukia gabalėlius, kuriuos galima prijungti prie davimo.
Jis pasitelkia visas savo įgimtas vagies ir apgaviko savybes tam, kad apvogtų ir apgautų savo egoizmą.
Juk egoizmas – tik gyvūnas, kuris negali pažinti žmogaus ketinimų. Jis supranta tik paprastą, tiesioginę naudą.
Mes gyvename šitame egoizme ir viską darome dėl jo, nesuvokdami, kad turime reikalų su mūsų viduje tūnančiu gyvūnu, kuris nuolatos tik ir reikalauja.
Bet jis nesupranta žmogaus proto ir gudrumo, todėl, jei teisingai su juo elgsimės, priversime jį padaryti viską, ko žmogui reikia.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Egoizmas auga? Džiaukitės!“

„Priemonė egoizmui gydyti“

Komentarų nėra

09-09-30 d. rytinė pamoka (2 dalis)

Pamokos

Antra dalis (Įvadas į „Sulam “ komentarus, 37 d., 13 pamoka)

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Trečia dalis ( „Atskleisti dalį, paslėpti dvi, 1 pamoka)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra

09-09-30 d. rytinė pamoka (1 dalis)

Pamokos

Pasiruošimas pamokai

[media 1] [media 3]
[media 2] [media 4]

Pirma dalis („Šamati, 97 straipsnis)

[media 5] [media 7]
[media 6] [media 8]
Komentarų nėra