Klausimas: Problema ta, kad neaišku, ką reikia daryti. Kitose metodikose pasitelkiami įvairūs pratimai kūnui, mintims. O čia visai neaišku, ką konkrečiai reikia daryti – tiesiog mokytis ir viskas?
Atsakymas: Iš tiesų, šioje metodikoje mokiniui neaišku, ką daryti. Ir tai dėl to, kad jį moko davimo meno. O tai – ketinimas, kurio nepamatysi akimis, ir čia visiškai nedalyvauja mano fizinis kūnas. Tik širdis. Širdis – tai visi mano norai. Turiu įsismelkti į savo širdį, ištirti jos savybes, suprasti, kaip ji priima mane patį, kitus žmones, Kūrėją. Turiu išplėsti savo širdį ir dirbti joje tarsi laboratorijoje: įvairiai nukreipti ir sujungti visas jėgas, norus, mintis, keisti juos tarpusavyje. Žmogus pamažu to mokosi ir jo širdis, veikiama Šviesos, plečiasi.
Kitose metodikose viskas aišku – turiu tam tikrus akivaizdžius materialius orientyrus. O kabaloje iš pradžių nieko nematyti! Todėl ji ir vadinasi slaptąja išmintimi, o mokymo pradžia – paslėpties laikotarpiu, juk mes nematome, kaip ir kodėl vystomės, o gal apskritai stovime vietoje…
Ar teisingai eini į priekį galima patikrinti taip: jeigu dėl savęs nereikalauju nieko, išskyrus susijungimą su kitomis sielomis. Visas dvasinis darbas ir žmogaus lygmuo niekaip nesusiję su materialiais veiksmais, bet slepiasi viduje. Mes dirbame su jėgomis, kurios iš vidaus valdo materiją, todėl jų kol kas nejaučiame. Mes veikiame savo medžiagą paslėptomis jėgomis. Todėl žmonės teisūs piktindamiesi: „Pasakykite, ką man daryti! Duokite darbą, kurį galėčiau matyti, ir pagal įdėtas pastangas – gauti atlygį! Man reikalingos kokios nors gairės kelyje – kur jos?“
Tačiau žmogus turi ieškoti naujų tobulėjimo kriterijų – ne materialių, o dvasinių – kokių nors davimo požymių. Netgi nieko negaudamas, ateinu ir dalyvauju darbe, priimu kabalistų patarimus, tai, kas vadinama „aukščiau žinojimo“, ir pagal juos mokausi. Atsiverčiu knygą, kurioje, kaip man kad sakė, slypi taisanti Šviesa. Nežinau, kas tai, bet noriu, kad mane tai veiktų! Noriu atsistoti po šiuo Šviesos kriokliu! Tegul ši Šviesa pakeičia mane ir nuima nuo manęs visą išorinį apvalkalą (klipą)
Jei žmogus ieško savyje dvasinių pokyčių – tai remdamasis šitokiu noro, gali savyje išvysti: eina jis į priekį ar ne.

Daugiau šia tema  skaitykite:

„Protingiausia yra…pajausti“

„Didžiulis noras ir žmogaus galimybes pranokstančios pastangos“

„Sujungti širdį ir protą“