Pamoka moterims
[media 1] | [media 3] |
[media 2] | [media 4] |
Šešta pamoka
[media 5] | [media 7] |
[media 6] | [media 8] |
Pamoka moterims
[media 1] | [media 3] |
[media 2] | [media 4] |
Šešta pamoka
[media 5] | [media 7] |
[media 6] | [media 8] |
Trečia pamoka
[media 1] | [media 3] |
[media 2] | [media 4] |
Ketvirta pamoka
[media 5] | [media 7] |
[media 6] | [media 8] |
Klausimas: jūs ne kartą kalbėjote apie sąvoką „ataka“. Ką mes atakuojame? Ar galime čia ir dabar, būtent šiame kongrese, pasiekti tokią būseną ir kaip mes galėtume padėti vienas kitam?
Atsakymas: Iš tikrųjų dvasingumas pasiekiamas atakuojant, kai nuolat spaudžiama ir iš viršaus, ir iš apačios.
Perėjimas į dvasinį pasaulį panašus į kūdikio gimimą. Vaisiui visiškai išsivysčius, jis persiverčia galva žemyn ir gimsta.
Persivertimas reiškia, kad žmogus visiškai pakeičia supratimą apie save ir pasaulį. Tai, kas svarbu ir kas nesvarbu, apsikeičia vietomis.
Persiversti galva žemyn reiškia pakeisti savo vertybes. Kai tik jis sugeba tai padaryti – gimsta. Turi būti spaudimas iš žmogaus-vaisiaus ir iš motinos-Kūrėjo.
Siekdami susitapatinti su aukštesniu, teisingai susivienyti su draugais, mes pritraukiame spaudimą iš aukščiau – gimdymo sąrėmius (cirei lida).
„Sąrėmis“ (car, cirei) nuo žodžio „siauras“ (car) ir „kančios“ (carot), kai kyla toks spaudimas, tokios kančios, kurios išstumia mus per machsomą.
Machsomas ir yra ta siaura vietą, pro kurią gimsta žmogus. Todėl nereikia bijoti tos „siauros“ būsenos, nebijoti kančių, persiversti galva žemyn ir gimti.
Būtina stengtis pakilti virš mūsų tarpusavio prieštaravimų ir skirtumų, sukurti tokią vienybės būseną, kad susidarytų bendras kritinis siekis, pritrauksiantis Šviesą.
Kaip branduolinėje reakcijoje, kurioje, nepaisant stumiančių jėgų, po smūgio susijungia dvi dalys ir tarp jų prasideda grandininė reakcija.
Mūsų atveju susijungimas tarp mūsų lemia Šviesos, atidavimo jausmo, aukštesniojo gyvenimo pojūčio, pasireiškimą.
Nauja realybė juntama pagal panašumo į ją mastą. Jei pabandysime širdis ir protus suderinti dvasingumui, palaipsniui pradėsime jį jausti – mūsų bendros pastangos duos rezultatus.
Išėjimas į dvasinį pasaulį – lyg gimdymo sąrėmiai, kai žmogus svyruoja į priekį ir atgal: jį nustumia, o jis atkakliai bando atsisakyti savo egoistinio pavidalo. Ir jei nenusivilsime, būsime atkaklūs, sąrėmiai baigsis gimimu.