Pamoka moterims

Šešta pamoka

Trečia pamoka

Ketvirta pamoka

Klausimas: jūs ne kartą kalbėjote apie sąvoką „ataka“. Ką mes atakuojame? Ar galime čia ir dabar,  būtent šiame kongrese, pasiekti tokią būseną ir kaip mes galėtume padėti vienas kitam?
Atsakymas: Iš tikrųjų dvasingumas pasiekiamas atakuojant, kai nuolat spaudžiama ir iš viršaus, ir iš apačios.
Perėjimas į dvasinį pasaulį panašus į kūdikio gimimą. Vaisiui visiškai išsivysčius, jis persiverčia galva žemyn ir gimsta.
Persivertimas reiškia, kad žmogus visiškai pakeičia supratimą apie save ir pasaulį. Tai, kas svarbu ir kas nesvarbu, apsikeičia vietomis.
Persiversti galva žemyn reiškia pakeisti savo vertybes. Kai tik jis sugeba tai padaryti – gimsta. Turi būti spaudimas iš žmogaus-vaisiaus ir iš motinos-Kūrėjo.
Siekdami susitapatinti su aukštesniu, teisingai susivienyti su draugais, mes pritraukiame spaudimą iš aukščiau – gimdymo  sąrėmius (cirei lida).
„Sąrėmis“ (car, cirei) nuo žodžio „siauras“ (car) ir „kančios“ (carot), kai kyla toks spaudimas, tokios kančios, kurios išstumia mus per machsomą.
Machsomas ir yra ta siaura vietą, pro kurią gimsta žmogus. Todėl nereikia bijoti tos „siauros“ būsenos, nebijoti kančių, persiversti galva žemyn ir gimti.

Ištrauka iš pirmosios Eurazijos kongreso pamokos

Būtina stengtis pakilti virš mūsų tarpusavio prieštaravimų ir skirtumų, sukurti tokią vienybės būseną, kad susidarytų bendras kritinis siekis, pritrauksiantis Šviesą.
Kaip branduolinėje reakcijoje, kurioje, nepaisant stumiančių jėgų, po smūgio susijungia dvi dalys ir tarp jų prasideda grandininė reakcija.
Mūsų atveju susijungimas tarp mūsų lemia Šviesos, atidavimo jausmo, aukštesniojo gyvenimo pojūčio, pasireiškimą.
Nauja realybė juntama pagal panašumo į ją mastą. Jei pabandysime širdis ir protus suderinti  dvasingumui, palaipsniui pradėsime jį jausti – mūsų bendros pastangos duos rezultatus.
Išėjimas į dvasinį pasaulį – lyg gimdymo sąrėmiai, kai žmogus svyruoja į priekį ir atgal: jį nustumia, o jis atkakliai bando atsisakyti savo egoistinio pavidalo. Ir jei nenusivilsime, būsime atkaklūs, sąrėmiai baigsis gimimu.

Eurazijos kongreso pirmosios pamokos ištrauka

Klausimas: Prasidėjo kabalistinis Eurazijos kongresas Turkijoje. Ką tokio ypatinga galima gauti iš draugų, kuriuos matai kartą metuose ar pirmą kartą gyvenime?
Atsakymas: Ką tik grįžau iš Baffalo, iš Šiaurės Amerikos kongreso. Kartu su seniai studijuojančiais mokiniais, ten buvo ir žmonių, kurių prieš tai nesu matęs.
Jie man paliko didžiulį įspūdį. Tai žmonės, gyvenantys toli vienas nuo kito, tolimi savo prigimtimi, pažiūromis – ir nepaisant visų skirtumų, esančių tarp mūsų, mes suartėjome. Tai pats svarbiausias dalykas!
Skirtumai tarp mūsų – tai tarsi varža elektros grandinėje. Esame tu ir aš, bei pasipriešinimas tarp mūsų. Ir virš šios neapykantos tarpusavy sukuriame ryšį.
Kuo daugiau mes skiriamės, kuo tolimesni esame, kuo labiau nesuprantame vienas kito, bet viduje trokštame susivienyti, – tuo stipriau atskleidžiame abipusio atidavimo savybę, o joje – aukštesnįjį pasaulį.
Kongrese dalyvauja 1400 žmonių, nuo Prancūzijos iki Japonijos, nuo Islandijos iki Okeanijos…
Todėl būtent su žmonėmis, kuriuos retai matau, kurie man tolimi savo įpročiais, pažiūromis, mentalitetu – jei mes pakylame virš šių skirtumų ir norime susivienyti meilėje, šio ryšio viduje atskleidžiame Kūrėją.
Dėl to tikiuosi, kad susivienijimas, kurį pasieksime kongrese Turkijoje, suteiks mums visiems didžiulį  postūmį.

Eurazijos kongreso pamokos 1 d., 2d.

Klausimas (iš dienoraščio hebrajų k.): Jūsų paskaitose ne kartą girdėjau, kad malonumas panaikina norą, t. y. noras užsipildo ir dingsta. Tas pats vyksta ir su dvasiniais norais, kurie užsipildo per Kūrėją. Todėl gautą iš Kūrėjo malonumą turime atidėti, patys juo nesimėgauti, o  perduoti savo „artimui“ ir taip jį užpildyti. Vadinasi, malonumą iš jo gauname kaip grąžą ir tai amžinas užpildymas. Mano klausimas: kodėl užpildymas, gautas iš „artimo“, yra amžinas ir per laiką neišnyksta, kaip kad išnyksta gautas savarankiškai.
Atsakymas: Todėl, kad Jūs panaudojate ne savo, bet artimo norą (kaip motina panaudoja savo vaiko norą). Jūs esate priemonė, skirta užpildyti artimui. Todėl jūsų užsipildymas jumyse ir negali neutralizuotis.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nematoma jėga, neleidžianti mums sustoti“

„Tobulumas – sujungus šviesą ir norą“

„Gyvenimas – begalinis malonumas“

Antra pamoka

Klausimas: Kodėl širdyje yra taškas?
Atsakymas: Kad mes – ligoti, alkani, bedaliai ir mirtingi – neliktume šiame mažyčiame pasaulėlyje, mums duotas taškas širdyje.
Įsikabinę į jį, galime pakilti iš šio pasaulio į aukštesnį – šviesų ir gerą.
Tašką širdyje galima palyginti su virvelės galu, skirtu tiems, kurie mūsų pasaulyje jaučiasi skęstantys ir nori išsigelbėti.
Pradėk su ta virvele traukti save iš šio pasaulio į aukštesnį, amžiną pasaulį – tai tavo jėgoms!
Ar tu vaikas, ar suaugęs, taškas širdyje – tai tavo galimybė pasijusti šviesos pasaulyje, čia ir dabar.
Todėl turime džiaugtis taško širdyje atsiradimu – juk jis skelbia apie puikaus nuotykio, kelionės į stebuklų šalį, pradžią.

Vaikai klausia – suaugusieji pavydi (1)

Vaikai klausia – suaugusieji pavydi (2)

Kūrėjas – viską apimantis kūrinijos dėsnis.
Reikalaudami ištaisymo, kreipiamės ne į kažką, o ruošiamės savo norą pakeisti iš egoistinio – „gauti“ į altruistinį – „duoti“.
Vos tik panorėsime – jis pasikeis! Nes tik tokiu atveju jį tučtuojau paveiks Kūrėjas – bendras kūrinijos dėsnis.
Kūrėjas – tai dvasinis davimo ir meilės laukas, kuriame judame keičiantis mūsų norui ir be perstojo išlaikydami panašumą į šį lauką.
Iš pradžių būname jam priešingi ir todėl esame išoriniame šio lauko rate, kuris vadinasi „mūsų pasauliu“.
Kiek norime priartėti prie centro, prie Kūrėjo davimo ir meilės savybės, tiek paskatiname šį lauką mus veikti, ir šis mus perkelia.
Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, kad Kūrėjas neturi užgaidų, tad neverta iš Jo pusės laukti ypatingo elgesio.
Mano nuomonė apie traukos jėgą, nepakeis jos poveikio mano kūno atžvilgiu, jei šis kris iš aukštai.
Jeigu laikomės dvasinių dėsnių, patenkame į dvasinį pasaulį, jeigu ne – liekame išorėje.
Protekcijų nėra, pataikauti ir gerintis beprasmiška. Kūrėjas – tai Jėga, kuri reaguoja ne į mano žodžius, o į nuoširdžius norus. Kiek esu į ją panašus, tiek ir judu į priekį.
Kabalos mokslas tyrinėja dvasinio pasaulio dėsnius, tai dvasinė fizika, o ne lyrika. Mes esame Gamtoje, Kūrėjas – tai Gamta, Jo dėsniai – tai Gamtos dėsniai.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Prašykite ir išsipildys“

„Kas yra Kūrėjas?“

„Kaip pasiekti tikrą maldą?“

Pirma pamoka