Klausimas: Kam reikalingos kliūtys kelyje pas Kūrėją?
Atsakymas: Visi mokomės mokykloje. Kiekvieną dieną įvairių dalykų mokytojai kelia man uždavinius ir duoda pratimus. Susidorodamas su jais, aš tobulėju.
Nieko neišmoksiu, jei nespręsiu šių užduočių. O juk kiekvienas iš jų – tai kliūtis.
Kai kurie iš jūsų lanko sporto būrelius. Kad pasiektum gerų rezultatų, reikia kas dieną atkakliai treniruotis ir nuolatos gerinti asmeninius rezultatus.
Taip yra visur, dvasinis kelias irgi ne išimtis. Bet yra ir skirtumų.
Mūsų pasaulyje aiškiai matau tikslą. Tarkim, tapti žymiu mokslininku, gydytoju, muzikantu arba sportininku, kitaip tariant, tapti kažkuo ypatingu.
Net jeigu ir teks įveikti daugybę kliūčių, bet matau rezultatą – šlovę ir viso pasaulio pagarbą. Tokiu atveju egoizmas pripildo mane energija.
Žmonės švaisto gyvenimą, kad įgytų kažką gerbiamo visuomenėje ir tam jie turi jėgų.
O savo dvasinėse studijose nejaučiu, kad judu pirmyn, ir neturiu jėgų tobulėti.
Juk aplinkiniai nevertina dvasinio idealo, o ir aš pats kol kas nematau jo priešakyje.
Tad problema – ne kliūtys, jų užtenka ir įprastiniame gyvenime. Problema ta, kad nematau tikslo ir nejaučiu aplinkinių palaikymo. Čia tiesiog būtina kitų žmonių pagalba.
Jeigu esame grupėje, kuri be perstojo aukština dvasinį tikslą mūsų akyse, tuomet man lengva jį pasiekti.
Kliūčių įveikimas jau nevargina – juk suprantu, jog bet koks tikslas reikalauja dirbti su savimi. Svarbiausia – kad man padėtų grupė.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Vaikai klausia – suaugusieji pavydi, 6 d.“

„Vaikai klausia – suaugusieji pavydi, 7 d.“

„Vaikai klausia – suaugusieji pavydi, 8 d.“